2007-02-28

Vizija ir misija

VLKB vizija ir misija (2007)


VLKB vizija– būti bendruomene, kuri yra Dievo garbei palaiminta gausių vaisių ir pasirengusi sutikti Jėzų Kristų.

VLKB misija yra kartu sekti ir rodyti gyvąjį Jėzų.


Ši vizija ir misija - tai kelias į kitokią dvasinę būseną ir gyvenseną, kurią mums siūlo Kristaus Evangelija.
Dabartiniai mūsų aplinkos žmonės labai pasitiki savimi, yra prisirišę prie trumpalaikių materialių dalykų arba jų žūtbūt siekia; šiuo metu lietuviai turi galimybę savo darbu pasiekti ekonominės gerovės. Visuomenė yra mobili, greitai keičiasi požiūriai ir vertybės. Jų dvasinė būsena silpna ir permaininga, neišpuoselėta, vartojimas ir materialių poreikių tenkinimas užgožia dvasinius dalykus. Religingumas pasireiškia daugiau noru atrasti tautinį identitetą (tradicija) arba paieškomis, kaip praplėsti asmenines galias, pagerinti kūno sveikatą bei jo galias.
Dabartinėje Lietuvos visuomenėje krikščionių tikėjimas neretai laikomas sentelėjusiu, nuobodžiu ir apribotu siaurų dogmatiškų pažiūrų.
Tikinčiųjų bendruomenės ne itin pastebimos, dažniausiai negausios, be materialinių išteklių, per emigraciją praradusios daug darbingų ir kūrybingų žmonių, tačiau laikosi vis atsinaujinančios iniciatyvos dėka. Jos vis dar reikalauja daug dėmesio ir ekonominės bei dvasinės pagalbos iš užsienio, sunkiai save išlaiko pačios.
Bendruomenės, kurios auga ir plečiasi, tai daro dėl savo sugebėjimo pasiekti ir padėti žmonėms patenkinti jų fizinius, emocinius ir dvasinius poreikius. Naujos iniciatyvos – naujos bažnyčios – dažniausiai kuriasi padedant atvykusiems užsieniečiams misionieriams. Iš vietinių bažnyčių yra vos keletas misionierių į svetimus kraštus.
Religingumo skleidimas vyksta daugiausia per gerus darbus, kalbant apie bendražmogiškąsias vertybes, minint Dievą, tačiau vengiant minėti Jėzaus vardo ar skelbti Evangeliją.


VLKB vizija– būti bendruomene, kuri yra Dievo garbei palaiminta gausių vaisių ir pasirengusi sutikti Jėzų Kristų.


Vizija yra įkvepiantis ateities paveikslas. Sukurdama šią VLKB viziją, Vilniaus laisvųjų krikščionių bažnyčios taryba savo sprendimą grindė įsiklausiusi į VLKB narių išreikštą nuomonę, kokią bažnyčią jie norėtų matyti ateityje, bei remdamasi Apaštalų bažnyčios pavyzdžiu, matydama jų tikėjimą, lūkesčius ir darbus.

Pirma, tai bendruomenė Dievo garbei palaiminta gausių vaisių.
Gausūs vaisiai. Mes matome save augančius kaip auga šeimos, natūraliai iš savo bendruomenės
vidaus, vienai bendruomenei pasiekiant jos ribas ir išaugant į kelias kitas bendruomenes, kurios
savo ruožtu vėl priauga savo „netektį“, ir užaugusios iki jai duotos ribos dalijasi į kitas tikinčiųjų
bendruomenes.
Jėzus yra kalbėjęs apie sėjėją ir grūdus, kurie krito į žemę: vieni iš jų buvo paukščių sulesti, kiti sudygę greitai nuvyto, dar kiti buvo erškėčių nusmelkti ir tik kai kurie sudygo duodami trisdešimteriopą, šešiasdešimteriopą ir šimteriopą derlių (pgl Mk 4,3-9). Grūdas Jėzaus palyginime savo pašaukimą išpildo išdygdamas ir vietoj savęs subrandindamas kitus trisdešimt, šešiasdešimt ar šimtą grūdų. Panašiai ir tikinčiųjų bendruomenė būdama tinkamoje dirvoje duoda gausių vaisių. Šioje vizijoje mes matome save duodančius gausių vaisių. Kaip mes tai suprantame? Mes turime augti mūsų bažnyčios narių brandumu ir gausumu. Mes turime bręsti, kad patys būtume tie grūdai, kurie gali išauginti naujus grūdus, ir augti skaičiumi pagal pateiktą Evangelijos palyginimą. Mes manome, kad VLKB duos pagrindus kitoms tikėjimo bendruomenėms, kurios augs aplink save suburdamos trisdešimt, šešiasdešimt ar šimtą bažnyčios narių. Siekdami šios vizijos, mes brandinsime lyderius, kurie augins ir prižiūrės jiems patikėtas grupes.
Savo vizijoje mes matome save ne kaip gausią bendruomenę, susirinkusią po vienu stogu, o kaip
artimai susijusias bendruomenes visuomenėje, kartais susitinkančias kartu galingai šlovinti
Viešpatį, bet kurių viduje bendravimas yra šiltas ir asmeniškas, esti terpė puoselėti artimus
broliškus santykius ir brandinti tikėjimą.
Palaiminta. Kaip bažnyčia, mes norime būti Dievo palaiminta gausių vaisių, turime teisę tikėtis palaiminimų, apie kuriuos yra kalbama Biblijoje ir kuriuos Jis yra mums numatęs. Dievas, sukūręs žemę ir joje apgyvendinęs žmogų, norėjo jį palaiminti. Dievas laimino žmonių šeimą, laimino santykius, jų darbus ir per Abraomą pažadėjo palaiminti visų tautų žmones (Pr 12, 3). Kiekvienas žmogus savo gyvenime siekia Dievo palaiminimo, tik jį supranta skirtingai.
Dievo garbei. Šią viziją mes pradedama fraze „Dievo garbei palaiminta ...“, kas patikslina, kokio palaiminimo mes norime. Žmonės linkę nukrypti į įsitikinimą, kad palaiminimas – tai įgeidžių patenkinimas. Mes trokštame tik tokio palaiminimo, kuris duoda Dievui garbę, palaiminimo, liudijančio, kad Dievas yra mūsų tarpe. Tai yra galutinė mūsų gyvenimo intencija, palaiminimas, kurio trokštame žemėje, ir palaiminimas, dėl kurio gyvename viltimi Kristuje.

Antra, tai bendruomenė pasirengusi sutikti Kristų.
Būti pasirengusiam sutikti Kristų yra nuolatinė dvasinė nuostata, kuri formuoja žmogiškąsias vertybes ir skatina gyventi vengiant nuodėmės bei augant šventume. „Todėl ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite“ (Mt 24, 44). Pranašai skelbė: „Viešpaties diena ateina, ji jau arti“ (Jl 2, 1). Jėzus perspėjo: „Budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos“ (Mt 25, 13). Pirmojo amžiaus Apaštalų bažnyčia buvo budinti ir pasirengusi sutikti Kristų. Jėzus ne kartą yra mokęs apie budėjimą ir šeimininko laukimą. Jis sakė palyginimus apie mergaites, kurios budėjo ir laukė jaunikio (Mt 25, 1-13), apie tarnus, kurie budėjo ir laukė sugrįžtančio šeimininko (Lk 12, 35-40). Pirmieji krikščionys gyveno tikėdami, kad štai tuoj tuoj Kristus sugrįš. Jie buvo pasirengę sutikti Kristų. Jų dvasinė būsena buvo laukimas, budėjimas bei pasiruošimas, kokios ir mes šiandien siekiame, būdami 21 amžiaus Kristaus sekėjais.


VLKB misija yra kartu sekti ir rodyti gyvąjį Jėzų.

Misija yra tai, ką darome, kad pasiektume viziją, kurią mes regime. Biblija nemažai kalba apie tai, kokia yra tikinčio žmogaus misija gyvenant šiame pasaulyje. Tikimės, kad vykdydami tokią misiją ir būdami jai atsidavę, pasieksime viziją, kurią mes regime.

Kartu. Šiame misijos pareiškime labai svarbus žodis „kartu“. Tai išreiškia bendruomeniškumą, vienybę ir sutarimą. Kartu mes sekame Jėzumi ir juo sekdami esame bendruomenė, sujungta ir sutvirtinta vieno tikėjimo.
Sekti. Žodyje „sekti“ slypi keturios iš penkių bažnyčios funkcijų. Kartu sekdami Kristų mes mokomės iš jo (mokinystė), mes tarnaujame (tarnystė), mes bendraujame jo bendruomenėje (bendravimas) ir šloviname Dievą (garbinimas).
Rodyti. Ši penktoji bažnyčios funkcija skatina mus būti aktyvius krikščionis, skelbiančius evangeliją, turinčius gyvenimo nuostatą dalytis šiuo brangiausiu mūsų gyvenime santykiu (ryšiu). Kalbančiųjų apie gerumą, dosnumą ir kitas vertybes mūsų visuomenėje yra daug, tačiau parodančių šių vertybių šaltinį Jėzų Kristų, labai mažai, kaip ir mažai suprantančiųjų, iš kur visos jos kilo. Mes liudijame žmonėms apie Kristaus gyvenimą, mirtį ir prisikėlimą. Mes esame atviri ir patys rodome, kaip sekame Kristų. Savo misija rodydami gyvąjį Jėzų, mes paklūstame Didžiajam Priesakui, kuriuo Jėzus liepė: „Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs.”(Mato 28, 19-20)
Gyvąjį Jėzų. Kiekvienas žmogus, turi ateiti į gyvą santykį su Jėzumi ir šį santykį puoselėti. Tai reiškia, kad mes kalbame apie tikrąjį santykį su Jėzumi. Mūsų įsitikinimu jis yra gyvas, Jis yra savo Kūno – Bažnyčios – galva, Jis jai vadovauja, Jis Šventosios Dvasios galia padeda mums gyventi Dievo garbei.

Mes tikimės, kad kartu sekdami ir rodydami gyvąjį Jėzų tapsime bendruomene, kuri yra Dievo
garbei palaiminta gausių vaisių ir pasirengusi sutikti Jėzų Kristų.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

  Adaptuota The Professional Template tema