2015-02-15

Geresnės Tėvynės paieškos

Tą pirmąjį po Kalėdų sekmadienio rytą prabudau savo galvoje girdėdamas labai aiškią melodiją ir nuolat besikartojančius dainos „Laisvė“ priedainio žodžius:   Tai uždaryk mane, Tėvyne, savyje, kaip giesmę gerklėje mirtis uždaro, taip kaip uždaro vakarą naktis,....

Kas man čia dedasi? Kodėl daina, kurią paskutinį kartą turbūt girdėjau pavasarį per vieną iš Lietuvos nepriklausomybę pažyminčių švenčių dabar mane taip užgulė ir niekaip negaliu jos iškrapštyti iš savo minčių? Štai jei būčiau prabudęs su kokia nors mintimi iš Šventojo Rašto, tai manyčiau, kad man Dievas kalbėjo. Už tai jam padėkočiau ir tą rytą kaip nors įrašyčiau ir papildyčiau jau pasiruoštą pamokslą, nes kai Dievas kalba tai jis kažką nori arba man pačiam pasakyti, arba nori, kad tai perduočiau kitam žmogui, kuriam ta žinia yra aktuali. Tačiau, ką man daryti su tokiomis eilėmis paskutinį metų sekmadienį, kai rodos Lietuvoje viskas yra ramu?

Daugelis psichologų šioje vietoje man galėtų pasakyti, kad atsidarė kažkokios durelės iš mano atminties archyvų ir tokia daina pabėgo sutrikdydama mano rytą. Tad pakaktų, kad ryte nusiprausčiau po dušu, ir gerdamas kavą papasakočiau žmonai apie tokią paskutinio sapno pabaigą ir palikčiau visa tai sau, nes tai tiesiog toks atsitiktinumas, kokių būna šimtai.
Vis dėlto, pagalvojęs nusprendžiau - nepaliksiu šios minties taip jau sau. O gal būtent Jis (galvoju apie Viešpatį) ir pradarė mano atminties archyvus, pažadino tokiais didingais žodžiais mano mintis ir sudrumstė sekmadienio ryto ramybę, kad aš galėčiau tai pat pažadinti ir daugelio kitų mintis, kuriems jau išnyko arba nyksta Tėvynės koncepcija. Gal ir netuščiai praleisiu laiką rašydamas apie Tėvynę. Justino Marcinkevičiaus eilės sujaudino E. Masytę, kad ji sukūrė neblėstančio grožio Atgimimo himną ir tas himnas yra taip „užarchyvuotas“ daugelio mintyse, kad kai kuriems net rytais nei iš šio nei iš to lauk iššoka.

Pirmiausia pradėkime nuo to kas yra Tėvynė. Kažkada yra tekę klausytis per radiją žmonių pasisakymų apie tai kas jiems yra Lietuva Tėvynė. Vieni sakė, kad tai yra miškai, laukai, ežerai ir upeliai. Kiti kalbėjo, kad tai yra juos supantys žmonės, viena religija. Dar buvo tokių, kurie paminėjo kalbos ir kultūros svarbumą. Minčių kaip ir pasisakančių žmonių buvo daug. Iš tiesų į Tėvynę galima sudėti daug ką, su žmonių jausmais ir ką jie laiko esant Tėvyne nepasiginčysi. Turiu prisipažinti, kad užduodamas sau klausimą „kas man yra Tėvynė“ ir dar netgi intensyviai galvodamas apie tai lieku sutrikęs, tiesiog negaliu atsakyti kas tai yra.

  Adaptuota The Professional Template tema