2012-06-16

 Dienos stovykla vaikams
„Kelkis, šaukis savo Dievo!”
  pagal Jonos knygą 
2012 m., birželio 11-15 d.d.

Pirmoji diena

Pirmą dieną stovykloje mes skaitėme Bibliją ir vėliau atsakinėjome į klausimus raštu iš to, ką skaitėme. Tada buvo sportiniai žaidimai ir, kai visi pavargome ir išalkome, nuėjome gaminti picų. Pavalgę ėjome ramiai pabūti, pažaisti stalo žaidimus, pailsėti. Po valandos išvažiavome į Belmontą. Tenai vaikščiojome po mišką ir apėję „Pažintinį taką“ visi nubėgome į žaidimų aikštelę. Kai prisibėgiojome, labai ištroškome, o gerti neturėjome! Grįžę daug gėrėme ir suvalgėme po porciją ledų.







Antroji diena

Tik atvažiavę mes kaip ir pirmą dieną skaitėme Bibliją ir atsakinėjome į klausimus. O vėliau į kompiuterį rašėm labiausiai patikusią eilutę ir atsispausdinome ją. Tada berniukai nuėjo žaisti sportinių žaidimų, o mergaitės piešė su kreidelėmis ant plytelių. Vėliau atėjome į virtuvę gaminti makaronų su mėsos padažu. Kai pavalgėme ir pailsėjome, važiavome prie Balžio ežero. Jį apėję smagiai pasimaudėme ir buvo labai smagu!





                                            
Trečioji diena

Trečią dieną kaip ir pirmas dvi dienas vėl nagrinėjome Bibliją, žaidėm žaidimus, darėm darbelius ir gaminome mėsainius. O kai pailsėjome su autobusu važiavome į Vilniaus senamiestį. Ėjome pro Aušros vartus ir po to pro Rotušės aikštę nuėjome į Katedros aikštę. O galiausiai suvalgę po porciją ledų grįžome autobusu.









Ketvirtadienis

Ketvirtadienį veikėme tą patį ką ir kitomis dienomis: skaitėme Bibliją, žaidėm sportinius, judrius žaidimus ir t.t. Pavalgę vištienos kulšių turėjome ramiai kas ką norėjo veikti, o vėliau ėjome į Vitos darbą t.y. socialinių paslaugų centrą. Ten nunešėme dovanų braškių, pažiūrėjome ką žmonės veikia ir daug kitų dalykų. O atgal grįžome autobusu, nes buvo labai karšta ir visi buvo pavargę.




Penktadienis

Penkta diena buvo kitokia, nes mes pradžiai gaminome braškių tortą , tada skaitėm Bibliją ir po to važiavome į Maišiagalą. Tenai buvo toks dvaras kuriame buvo paroda iš Jonos knygos ir ten buvo pagaminta 7 metrų ilgio žuvis (bet mes nusprendėm, kad ten kašalotas). Ilgai neužsibuvę išvažiavome atgal į Vilnių ir grįžę valgėme lietinius blynus į vienus buvo įdėta dešrelė, o į kitus bananų gabaliukai. Tada jau ruošėmės šventei į kurią buvo pakviesti visų vaikų tėvai. Ten mes žiūrėjome nuotraukas, valgėme tortą.
                                                                                                             Parengė Gerda ir Laura Rušinskaitės 







Tekstą parengė Gerda ir Laura Rušinskaitės
Nuotraukos darytos Gerdos, Vitos ir Artūro

Gražios jums vasaros, mieli vaikai!



2012-06-06

Interviu su Simon Schwarz

Simon Schwarz: „Kartą atkeliavęs į Lietuvą, jau nebegaliu išvykti“ 

Pastaruoju metu gana nemažai kalbama apie savanorystę ne tik Europoje, bet ir čia, Lietuvoje. Įdomumo dėlei peržvelgiau paskutiniuosius savanorių duomenų bazės buk-savanoriu.lt pasiūlymųs – visai neblogai, tik norėk! Na, o šįkart siūlome pašnekesį su savanoriu iš Vokietijos, kuris nuo rudens darbuojasi Lietuvoje, Kauno Laisvųjų krikščionių bažnyčioje. Apie žavesį Lietuva, išankstinius nusistatymus ir Dievo iššūkius išvedant į „nesaugią zoną“ dalinasi Simon Schwarz.

Papasakok daugiau apie savo gimtąjį kraštą, šeimą, gyvenimą prieš atvykstant. Gyvenu šiaurės Bavarijoje, netoli Niurnbergo. Sakoma, kad vietiniai žmonės šiame Vokietijos regione gana uždari: nebendrauja su užsieniečiais, nežarsto kitiems komplimentų, nemėgsta palikti savo krašto. Šeima užsiima sodininkyste – iš viso jau keturios kartos. Prieš atvykdamas į Lietuvą mokiausi, taip pat dirbau knygyne ir sūrio parduotuvėje šalia mokyklos. Laisvalaikiu dažniausiai susitikdavau su draugais, eidavau į koncertus.

Kaip ir kada atradai Lietuvą? Kas tave sužavėjo?
Pirmą kartą į Lietuvą atvykau 2007 metais per mainų programą. Jau daugiau nei penkiolika metų mano mokykla bendradarbiauja su mokykla Gargžduose. Lietuva buvo pirmoji mano aplankyta užsienio šalis, kurioje nekalbama vokiškai. Patiko tai, kad ji maža ir skiriasi nuo Vokietijos – pamėgau taip, kad atvykau dar kartą po dvejų metų, tada po metų vėl – ir taip kasmet...

  Adaptuota The Professional Template tema