Naujasis Testamentas kaip kontekstualioji teologija

Skaitytojų dėmesiui pateikiame pranešimą, kurį prof. Steve’as Dintamanas skaitė vasario pabaigoje Klaipėdoje vykusioje konferencijoje „Asmenybės atkūrimas posovietiniame kontekste“.


Steve’as Dintamanas – LCC Teologijos katedros profesorius, įšventintas menonitų bažnyčios pastorius. Mokėsi Princetono seminarijoje, kur apsigynė daktaro laipsnį, vėliau dėstė Rytų regiono menonitų universitete (Eastern Mennonite university). Kartu su žmona Betsy jau aštuntus metus tarnauja Lietuvoje kaip Menonitų misijų draugijos misionieriai. Steve‘as ir Besty užaugino du vaikus.


Naujasis Testamentas kaip kontekstualioji teologija
Steve Dintaman

Šios paskaitos pavadinimas skamba labai ambicingai. Aš negaliu išsamiai apžvelgti viso Naujojo Testamento, kuris jau pats savaime yra Evangelijos kontekstualizavimas. Bet norėčiau pradėti nuo vieno labai paprasto teiginio: kontekstualizavimas nėra nauja mintis. Kadangi šiandien mes esame itin jautrūs kultūrinei įvairovei ir skirtumams, šis suvokimas mus verčia manyti, kad Evangelijos žinios perteikimas tam tikrame kontekste yra itin svarbus ir kad turi būti atliktas nedelsiant. Bet Evangelijos kontekstualizavimas – krikščioniško mokymo perteikimas atsižvelgiant į skirtingų kultūrų išskirtinumą – yra toks pat senas, kaip ir pati Evangelija. Mes neišradinėjame nieko naujo, tiesiog atrandame tai, kas glūdi pačioje Jėzaus Kristaus Evangelijos širdyje. Mano nuomone, vienas iš būdų atskleisti Naująjį Testamentą ir iš naujo atrasti jo galią – tai suvokti, kad visas Naujasis Testamentas yra bandymas perteikti Evangeliją tam tikrame kontekste.

Laisvųjų krikščionių bažnyčios konferencija 2010

š. m. kovo 11 d.

„Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę!“ (Jn 1, 29)
 

KONFERENCIJOS TIKSLAI:

- Bendrauti ir stiprinti tarpusavio ryšius; sutikti savo tikėjimo brolius ir seses, pasidalyti per metus sukaupta tikėjimo patirtimi; kelti klausimus ir kartu ieškoti atsakymų.

- Ieškoti Laisvųjų krikščionių bažnyčios tapatybės ženklų.

Nors gyvename XXI amžiaus itin aukštų technologijų pasaulyje, akivaizdu, kad vis labiau ir labiau yra pastebimos socialinės problemos. Skurde arba ties skurdo riba gyvena vis daugiau žmonių.

Europa skelbia 2010 metus kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais. Mes, krikščionys, pritariame kovai su egzistuojančia problema, atkreipdami dėmesį į šios negerovės šaknis – dvasinį skurdą.

Materialaus pasaulio ideologija užvaldė žmones ir skverbiasi į Bažnyčią.

Ši konferencija Evangelijos žodžiais „Štai Dievo Avinėlis...“ kviečia mus atsigręžti į Tą, kuriam rūpi fiziniame skurde gyvenantys žmonės, tačiau kartu primena, kad „pirmiausia ieškotume Dievo karalystės“.

Tiesa svarbesnė už formas

Norėčiau pasidalinti mintimis ir įžvalgomis apie ekumeninę konferenciją "Asmenybės atkūrimas postsovietiniame kontekste", kuri vyko Klaipėdoje 2010-01-(26-27) LCC patalpose. Iš mūsų dalyvavo Andrius, Edmundas, Robertas ir Artūras. Iš viso konferncijoje dalyvavo apie 40-50 dalyvių. Pranešėjai ir diskusijos dalyviai buvo įvairių konfesijų atstovai: katalikai, liuteronai, reformatai, metodistai, laisvieji krikščionys, Tikėjimo žodžio. Idomu tai, kad šioje grupelėje įsimaišę ir "laisvieji" :)) (mūsų mažai, bet mes ryškūs, galime truputį tuo pasidžiaugti..... tik, ne per ilgai :)))) ).

Pagrindinės konferencijos mintys
Dievas per Jėzų Kristų pats save kontekstualizavo (įkultūrino), tiek pavidalu (tapo žmogumi), tiek laiko (I amžiuje), tiek ir tam tikros kultūros (žydų) atžvilgiu. Pati evangelijos forma irgi buvo įkultūrinta- parašyta „gatvės kalba“. Evangelijos įkultūrinimas - svarbi evangelijos savybė (nes tokią ją suteikė Dievas), kuri turi pasireikšti tiek kiekvienoje kultūroje, tiek kiekvienoje kartoje, tiek ir kiekvienoje denominacijoje. Evangelija meta iššūkį kiekvienai kultūrai tiek, kiek pastaroji paveikta nuodėmės. Tačiau ne viskas kultūroje yra paveikta nuodėmės. Nes kiekviena kultūra kuriama žmonių, kuriems iš prigimties yra įdėta, kas yra gera ir kas bloga. Tokiu būdu įkultūrinta Evangelija evangelizuoja pačią kultūrą. Skirtingose kultūrose evangelija atsiskleidžia iš skirtingų pusių. Matydami evangeliją vienoje kultūroje, matome tik vieną jos pusę. Evangelija iš tikrųjų yra matoma, nes mes patys esame Kristaus laiškas.