Moterų konferencijos namai internete

Laisvųjų krikščionių bažnyčios rengiamos kasmetinės Moterų konferencijos namai internete http://moterukonferencija.blogspot.com/

Kodėl gi negyventi kartu?

pdf failas

Ikivedybiniai lytiniai santykiai

Biblija aiškiai moko, kad lytiniai santykiai įmanomi tik santuokoje. Tačiau mūsų kultūra sako, kad mylėtis galima ir prieš vestuves. Iš tiesų net ir įstatymai yra sukurti taip, kad poros lengvai gali gyventi kartu nesusituokusios.
Tai kodėl gi paprasčiausiai negyventi kartu? Kodėl gi ne? Tam, kad rastume atsakymą į šį klausimą, turime rimtai pamąstyti apie krikščionišką santuokos prasmę. Po kelių apsilankymų vienos bažnyčios pamaldose Vilma (vardai pakeisti), vieniša motina, susižadėjusi su Robertu, pavedė savo gyvenimą Kristui. Po kelių savaičių Robertas padarė tą patį. Maža bendruomenė nekantriai laukė jaunos poros krikšto, kuris turėjo įvykti pavasarį. Savaitę prieš suplanuotą krikšto ceremoniją bažnyčios tarybos pirmininkas informavo, kad Robertas persikraustė gyventi pas Vilmą. Pastoriui teko kažką daryti.
Nuogąstaudamas jis surinko Vilmos telefono numerį. Ragelį pakėlė Robertas. Pastorius paklausė, ar galėtų užsukti pasikalbėti. Vilma buvo išėjusi, o Robertas norėjo susitikti su pastoriumi. Pokalbio metu Robertas paaiškino jų sprendimo gyventi kartu racionalumą: jie manė, kad taip sutaupys pinigus, kuriuos Robertas mokėjo už savo buto nuomą, ir turės daugiau lėšų bendro gyvenimo pradžiai.
Vilmai ir Robertui neatrodė, kad gyventi kartu yra blogai. Be to, jie juk buvo susižadėję. Šiaip ar taip po kelių mėnesių jie vis tiek susituoks. Koks skirtumas, kada jie pradės gyventi kartu? Priešingai nei planavo Vilma ir Robertas, daug porų pradeda gyventi kartu ir netgi susilaukia vaikų be jokių išankstinių planų susituokti.

Kaip skaityti ir suprasti Bibliją

David Ewert

Esame krikščionys evangelikai, todėl Biblija mums - aukščiausias autoritetas tikėjimo ir etikos klausimais. Nors dažnai ir nusižengiame Šventojo Rašto mokymui, nuoširdžiai stengiamės ištikimai sekti Dievo žodžiu. Tuomet kyla klausimas: kodėl gi krikščionys taip dažnai nesutaria, ką reiškia tos ar kitos Biblijos eilutės arba kaip jas pritaikyti? Tai sąžiningas nuoširdaus tikinčio žmogaus, kuris skaito Šventąjį Raštą, klausimas. Štai devyni trumpi atsakymai.

1. Kadangi skirtingi žmonės Bibliją į rankas ima jau iš anksto turėdami savo nuomonę tuo ar kitu klausimu, ir ta nuomonė dažnai skiriasi nuo kito išankstinės nuomonės. Kiekvienas esame patyrę unikalių dalykų, skirtingai augome. Apie gyvenimo niuansus esame suformavę nuomonę, kuri skiriasi nuo kito žmogaus išankstinės nuomonės. Galima būtų pasakyti, kad nešiojame skirtingų spalvų akinius. Dažnai net pamirštame, kad jie ant nosies. Pavyzdžiui, jei esame įsitikinę, kad įtikėjęs krikščionis amžinojo gyvenimo prarasti negali, bus sunku skaityti daugybę Rašto įspėjimų nenuklysti nuo tikėjimo. Jei manome, kad kaskart Jėzui prabilus apie „Dievo karalystę", Jis turėjo omeny tūkstantmetę karalystę, tuomet į Kalno pamokslą numosime ranka - vargu ar jis naudingas mūsų dienų krikščioniui.

Pasikalbėjimas su menonitų menonitu

Lietingą ir niūrią sekmadienio popietę, Matiškėse, pas Edmundą ir Jurgitą Makaravičius svetainėje, vyko puikus susitikimas su Pasaulinės menonitų konferencijos (daugiau informacijos – www.mwc-cmm.org) generaliniu sekretoriumi Larriu Milleriu (Larry Miller).

Kodėl pavadinau jį „menonitų menonitu“? Pats svečias prisistatydamas pasakojo, kad jo seneliai ir tėvai buvo tikri menonitai, vaikinas mokėsi menonitų mokykloje, menonitų koledže ir seminarijoje, vėliau vedė merginą vardu Eleonorą, kuri taip pat išaugo menonitų misionierių šeimoje Indijoje. Susituokę JAV, 1960 m. pabaigoje pora atsisakė savo turtingų tėvų palikimo dalies ir iškeliavo į Europą būti misionieriais. Beveik 35 metus jie tarnavo Paryžiuje, o pastaruosius 20 metų Larris dirba kaip Pasaulinės menonitų konferencijos generalinis sekretorius. Vakaro metu svečias pristatė organizaciją, kurioje jis dirba. Po to visi dalyviai turėjo nemažai klausimų, kuriuos, naudodamiesi puikia proga, pateikė kalbėtojui.

Anabaptizmas (LKB ištakos)

pdf failas

Anabaptizmas: pagrindiniai tikėjimo principai

Kuo išsiskyrė anabaptistai iš kitų? Kuo tikėjo anabaptistai? Kokia šios tradicijos biblinė esmė? Pirmieji anabaptistai ankstyvajame šešioliktajame amžiuje vaidino išskirtinį vaidmenį: jie nebuvo nei katalikai, nei protestantai, bet atskira trečioji jėga. Ši jau pamiršta realybė turi būti pabrėžta.
Žinoma, anabaptistų judėjimo įkūrėjai yra daug skolingi Liuteriui ir kitiems protestantų reformatoriams. Liuteris pabrėžė išgelbėjimą per asmeninį tikėjimą, vien tik per Kristų, malone, kaip apreikšta Šventajame Rašte. Bet daugeliu lemiamų klausimų anabaptistai skyrėsi nuo Liuterio taip, kaip Liuteris skyrėsi nuo Romos katalikų.
Vertinant Liuterį, reikia prisiminti kelis istorinius faktus. Liuteris, taip pat kaip ir Kalvinas bei Cvinglis, griežtai prieštaravo anabaptistams. Iš tikrųjų iš 20 000 - 40 000 anabaptistų, nukankintų pirmaisiais dešimtmečiais, tikriausiai daugiau nužudė protestantai nei katalikai.
Skirtumai tarp anabaptistų bei reformatorių vis labiau ryškėjo. Liuteris, Kalvinas bei jų bendražygiai siekė viduramžių bažnyčios reformacijos. Anabaptistai norėjo atkurti Naujojo Testamento laikų bažnyčią. Reformatoriai kreipėsi į valstybę, kad ji apgintų oficialios religijos įkūrimą. Kita vertus, anabaptistai nesiekė valdžios pripažinimo.