Vasario mėn. Zoja ir Ričis atsiuntė mums tokį savo naujienų laišką. Turime progą sekti jų gyvenimą tolimoje Sumateros saloje.
"Pastarosiomis savaitėmis jaučiamės gana keistai. Mus drąsino sūnaus Judo pirmieji žingsniai. Mus džiugino besisvečiuojantys artimi draugai iš Anglijos, žygiai laukinėje gamtoje (matėme karališkąją kobrą!) ir santykių su kitais komandos nariais stiprinimas. Ir vis dėlto dažnai jaučiamės vieniši ir tarsi gyventume Indonezijoje be tikslo. Mes tikrai neabejojame savo pašaukimu būti šioje šalyje, bet labai ilgimės artimesnių santykių su žmonėmis ir trokštame aiškiai matyti, kaip Dievas čia veikia. Prašome specialiai pasimelsti už tai, kad kasdien vis labiau pažintume Jo džiaugsmą ir stiprybę, turėtume kantrybės ir užsispyrimo, ypač kai sunku. Taip pat melskite, kad Dievas atsiųstų čia daugiau bendradarbių.
Praeitą savaitę atšventėme pirmąjį Judo gimtadienį. Jis turėjo net dvi gimimo dienos šventes! Į antrąją susirinko net 35 kaimynai. Visi džiaugėsi gražia švente, o Judas, suprasdamas, kad viskas vyko dėl jo, laimingas valgė bananus iš vaisių lėkštės.