2012-04-19

Pamokslas pagal Izaijo 1,1-17

1 Regėjimas, kurį turėjo Izaijas, Amozo sūnus, apie Judą ir Jeruzalę Uzijo, Jotamo, Ahazo ir Hezekijo, Judo karalių, dienomis. 2 Klausykitės, dangūs, išgirsk, žeme, nes VIEŠPATS kalba: „Užauginau, išauklėjau vaikus, o jie sukilo prieš mane! 3 Jautis pažįsta savo savininką ir asilas žino savo šeimininko ėdžias; tik Izraelis nežino, mano tauta nesupranta“. 4 Ai! Nuodėminga tauta, žmonės apsikrovę nedorybėmis, piktadarių palikuonys, ištvirkę vaikai! Jie paliko VIEŠPATĮ, atmetė Izraelio Šventąjį, atsuko jam nugarą. 5 Kodėl vis dar norite būti mušami, – kodėl nesiliaujate erzinti? Visa galva pasiligojusi, visa širdis alpstanti. 6 Nuo kojos pado iki viršugalvio neturite jūs sveikos vietos. Mėlynės, randai ir pūliuojančios žaizdos, – nevalytos, netvarstytos, aliejumi nepateptos. 7 Jūsų šalis – tyrai, jūsų miestai ugnimi sunaikinti; svetimieji jums regint ryja jūsų žemės derlių, – tyrai lyg sunaikintoji Sodoma. 8 Ziono dukra yra dabar lyg trobelė vynuogyne, kaip pašiūrė moliūgų sklype, lyg priešų apgultas miestas. 9 Jeigu Galybių VIEŠPATS nebūtų palikęs mums skurdaus likučio, mes būtume tarsi Sodoma, į Gomorą būtume panašūs. 10 Klausykitės VIEŠPATIES žodžio, Sodomos valdovai, išgirskite, ko mūsų Dievas moko, jūs, Gomoros žmonės! 11 „Negi man reikia jūsų aukų gausybės?“ – sako VIEŠPATS. „Man jau įgriso jūsų deginami avinai ir peniukšlių taukai; neteikia man malonumo jaučių, avių ir ožių kraujas. 12 Kada ateinate pamatyti mano veido, ar to kas prašo iš jūsų? 13 Netrypkite daugiau mano prieangių! Liaukitės aukoję bevertes atnašas, smilkalai kelia man pasibjaurėjimą. Mėnulio jaunaties ir šabo, sueigų šaukimo – iškilmių su piktais darbais negaliu aš pakęsti. 14 Jūsų mėnulio jaunatimis ir iškilmėmis aš šlykščiuosi, – jie man našta, kurią pailsau nešti. 15 Kai jūs tiesite rankas, aš nugręšiu savo akis nuo jūsų. Net jei ir ilgai melsitės, aš jūsų negirdėsiu. Jūsų rankos visos kruvinos! 16 Nusiplaukite ir būkite švarūs! Pašalinkite savo darbų blogį man iš akių, liaukitės darę pikta, 17 mokykitės gera daryti. Atsidėkite teisingumui, padėkite engiamajam, užstokite našlaitį, ginkite našlės bylą“.

2012-04-10

David`o Wiebe pamokslas (Ef 4,1-6)

ICOMB (International Community of Mennonite Brethren) vadovo David`o Wiebe pamokslas VLKB bendruomenėje 2010-04-01. Pamokslas pagal Ef 4,1-6:
1 Taigi aš, kalinys Viešpatyje, raginu jus elgtis, kaip dera jūsų pašaukimui, į kurį esate pašaukti. 2 Su visu nuolankumu bei meilumu, su didžia kantrybe palaikykite tarpusavio meilę, 3 uoliai sergėkite Dvasios vienybę taikos ryšiais. 4 Vienas kūnas ir viena Dvasia, kaip ir esate pašaukti į vieną savo pašaukimo viltį. 5 Vienas Viešpats, vienas tikėjimas, vienas krikštas. 6 Vienas Dievas ir visų Tėvas, kuris virš visų, per visus ir visuose.

2012-04-08

Džiaugsmas VIEŠPATYJE



1 Ona meldėsi, sakydama: „Mano širdis džiūgauja VIEŠPATYJE, mano jėga mano Dievo išaukštinta. Mano lūpos juokiasi iš priešų; džiaugiuosi savo pergale. 2 Nėra kito Šventojo kaip VIEŠPATS, tikrai nėra kito šalia tavęs; nėra Uolos kaip mūsų Dievas. ...  6 VIEŠPATS dalija mirtį ir duoda gyvastį, nuveda į Šeolą ir prikelia. 7 VIEŠPATS suvargina ir praturtina;  jis nužemina ir išaukština.
8 Jis ištraukia vargšą iš dulkių,  pakelia skurdžių iš šiukšlyno, pasodina jį su didžiūnais, suteikia jam garbingą paveldo sostą. 1 Samuelio 2,1-2.6-8

Kristaus prisikėlimas iš mirties buvo, yra ir liks pribloškiantis dalykas. Net Evangelijose skaitydami pirmųjų prisikėlimų liudininkų reakcijas matome, kad savo protu jie to priimti negalėjo. Jeigu mėgintume su kažkuo palyginti jų reakciją mums suprantamais terminai, tai man šie pirmieji liudininkai yra tarsi per didelę įtampą gavę ir perdegę saugikliai.

Štai Evangelijoje pagal Morkų, dvi Marijos ir Salomė išėjo ir skubiai nubėgo nuo kapo, nes jas buvo pagavęs drebulys ir siaubas. Persigandusios jos niekam nesakė (Mk 16,7-8). Evangelijoje pagal Matą pirmieji liudininkai buvo sargyba ir moterys: išsigandę jo [angelo], sargybiniai sudrebėjo ir pastiro lyg negyvi ... jos greitomis paliko kapą, apimtos išgąsčio ir didelio džiaugsmo (Mt 28,4.8). Evangelijoje pagal Luką,  Petras: grįžo atgal, be galo stebėdamasis tuo, kas buvo atsitikę (Lk 24,12). Evangelistas Jonas aprašo: tuomet įėjo ir kitas mokinys, kuris pirmas buvo atbėgęs prie kapo. Jis pamatė ir įtikėjo (Jn 20,8).

Akivaizdžiai matome, kad Kristaus prisikėlime dominuoja baimė, persigandimas, nuostaba. Tik vienas įrašas liudija apie gimusį įtikėjimą. Taigi pats Raštas liudija, kad prisikėlimas iš mirties nėra protu suvokiamas, o labiau žmogaus dvasinė pozicija, širdies nuostata. Jeigu Kristaus mirtis dėl mūsų nuodėmių ir prisikėlimas amžinam gyvenimui būtų protu suvokiamas, tuomet pasaulyje nebūtų ateistų arba jų būtų labai mažai. Kristaus mirtis ir prisikėlimas yra pergalė nugalėjusi nuodėmę ir išvadavusi žmogų iš jos sielą pražudančių pančių. Paulius sako: Jei Kristus nebuvo prikeltas, tai jūsų tikėjimas tuščias, ir jūs dar tebesate savo nuodėmėse (1Kor 15,17). Kristaus prisikėlimą gali priimti ir džiaugtis tik dvasiškai atgimęs arba atgimstantis žmogus, o apie Kristaus prisikėlimą papasakoti nedvasingam žmogui yra beprasmiškas reikalas.

Jeigu kas esate buvęs kino teatre ir žiūrėjęs 3D  filmą, tai filmo efektus galėjote matyti tik su specialiais akiniais. Be jų vaizdas yra miglotas ir neaiškus, tačiau su akiniais jis ryškus ir netgi labai įdomus erdvinis vaizdo pojūtis. 3D akiniai keičia vaizdą iš esmės. Gal panašiai galima sakyti, kad priimti Kristaus prisikėlimo tiesą, garbinti Dievą, gyventi  naują gyvenimą, savimi tarnauti Dievui reikia specialių  „3D – tikėjimo akinių”. Jų be tikėjimo į Kristų neįsigysi.

Prisikėlimo faktu netikintis žmogus niekada nesupras tikinčio žmogaus, nebent iš pagarbos asmeniui, papročiams ir tradicijoms priims tokį "proto nuklydimą". Juk ir Velykų šventime visuomenėje dominuoja ne tikėjimo džiaugsmas prisikėlimu, o namų apsivalymo, kiaušinių dažymo ir jų ridenimo papročiai. Senajame Testamente skaitome Onos giesmę, kuria ji garbina VIEŠPATĮ. Sakykime, kad Ona yra užsidėjusi šiuos  „3D – tikėjimo akinius”. Jos širdis, jos jėga, jos lūpos – džiūgauja, aukština, džiaugiasi VIEŠPAČIU! Ji mato VIEŠPATĮ ir garsiai plyšauja. O kaip tylėsi, kai matai, patiri, protu supranti, širdimi esi arti prie vienintelės, niekada nepraeinančios šios kūrinijos realybės – VIEŠPATIES? Matydama VIEŠPATĮ, Ona staiga regi ir visa tai, kas vyksta šiame pasaulyje ir mums skelbia, kad tai, ką mato, nėra atsitiktinumai. Mirtis ir gyvybė, skurdas ir turtas, sielos amžinumas, nuolankumas ir išdidumas, šiukšlynai ir sostai, skurdžiai ir didžiūnai, visa, kas supa mus yra iš Dievo. 

Gyvename apsupti pasaulio, kuriame netikėjimas ir gyvenimas netikėjimu yra realybė, formuojanti mūsų gerbūvį arba jo nebuvimą, socialines klases visuomenėje, tokius tarpusavio žmonių santykius, kokie jie yra.  Pasaulyje šis vargas ir skurdas dominuoja, netikėdami Dievu ir šią gražiąją žemę darome vis didesniu šiukšlynu (nebūtinai buitinių atliekų).



Savo širdimi džiaugdamiesi, savo jėgomis aukštindami, savo lūpomis skelbdami Dievo pergalę (Kristaus prisikėlimą), pakylame aukščiau dulkių ir šiukšlių. VIEŠPATS mus, patikėjusius Kristumi, praturtina pakeldamas nuo šios žemės dulkino skurdo į vieną sostą su didžiūnais, ištikimaisiais, šventaisiais prie vienintelio VIEŠPATIES.

2012-04-05

Ištiktas piemuo ir išsklaidytos avys

Jėzus jiems tarė: „Jūs visi pasipiktinsite, nes parašyta: Ištiksiu piemenį, ir avys išsisklaidys. O prisikėlęs aš pirma jūsų nueisiu į Galilėją.“  Morkaus 14,27-28

Skaitydami Evangeliją pagal Morkų šiuo pasakojimu esame priartėję prie Jėzaus tarnavimo pabaigos. Paskutinį Jėzaus ir jo mokinių bendravimo vakarą pasakyti žodžiai, skirti jo mokiniams, yra skaudūs, ir tai girdime iš Petro ir visų mokinių lūpų - Jei ir visi pasipiktintų , tai tik ne aš! ... Tą pat kalbėjo ir visi kiti.
Nemanau, kad Jėzus nepasitikėjo savo mokiniais. Jeigu nebūtų pasitikėjęs, turbūt ir nebūtų pakvietęs jų sekti. Kaip tik - kartu praleidęs trejus metus, daug ko juos mokęs, tad turi lūkestį, jog jie Evangelijos žinią skelbs žmonėms. Pasirinkęs šiuos žmones kaip tik jiems sužadino troškimą siekti teisumo, Rašto tiesos, norą tarnauti Dievui ir dar daug kitų dalykų.
Šioje pastraipoje ir matome abu šiuos Jėzaus įsitikinimus – jis žino, kad mokiniai juo pasipiktins ir išsisklaidys, taip pat jis žino, kad jie liks jo kelyje. Jėzus šiuos žodžius kalba ne iš jausmų, kaip mes kartais darome, tačiau iš pasitikėjimo Dievo Žodžiu.
Jūs visi pasipiktinsite, nes parašyta. Vienintelė priežastis, kodėl Jėzus taip nusprendžia, yra ta, kad taip parašyta Zacharijo pranašystėje: Pabusk, kalavijau, prieš mano piemenį, prieš žmogų, kuris man artimas, - tai Galybių VIEŠPATIES žodis. - Užmušk piemenį, kad būtų išblaškytos avys (Zch 13,7).
Tikėdamas tuo, kas parašyta Rašte, Jėzus laukia mirties ir žino, kad jo mokiniai išsiblaškys. Šiuo atveju mokiniai įsižeidžia galvodami, jog Jėzus jais nepasitiki.
            Nes parašyta, yra labai svarbūs žodžiai. Matome metą, kada Jėzus norėtų apie mokinius galvoti kitaip, tačiau jis rengasi apie juos manyti taip, kaip yra parašyta. Jėzus šioje situacijoje remiasi žodžiu, kuris yra užrašytas praeityje, apie įvykius, kurie vyks ateityje.
            Mes taip pat turime priežastis tokiam pačiam tikėjimui. Dievo Žodis - užrašytas ir užbaigtas - mums kalba pasakodamas mūsų tikėjimo pagrindus, tačiau tuo pačiu jis skelbia ir mūsų ateitį. Dažnai mes abejojame ateitimi, apie kurią kalba Dievo žodis, ir labiau kliaujamės dabartimi – kas ką apie mūsų tikėjimą sako, kaip mes atrodome gyvendami tokiu tikėjimu ir dažnai mums ta žmonių reakcija nepatinka.
Šiose eilutėse skaitome, kad Jėzus save mato piemeniu, o savo mokinius avimis. Dėka Jėzaus – piemens šie žmonės yra viena bendruomenė, turinti vieną didingą tikslą, pasitiki piemeniu ir eina tuo keliu, kuriuo jis veda. Yra piemuo – yra avys. Piemens nėra – nėra avių, tuomet kiekviena eina savo keliu.
Bažnyčia yra tik dėka Kristaus. Kristus yra bažnyčios galva, jos piemuo, o bažnyčia yra avys - mokiniai.
Senajame Testamente yra pasakojimas apie galingą karį Samsoną. Jo priešai ieškojo Samsono stiprybės šaltinių, kad jį galėtų sunaikinti ir niekaip nerado, kol jis pats jiems nepasakė.
Jėzus taip pat mums sako – bažnyčios vienybė ir stirpybė yra Jame. Jis vienintelis yra bažnyčios stiprybė. Ne bažnyčios nuosavybė, ne menas joje, ne jos daromi geri darbai, ne tai, kiek daug yra skelbiamos bažnyčios tikėjimo doktrinos. Kristus yra bažnyčios stiprybė ir tai turi žinoti pačios avys. Bažnyčios priešai žino, kad apgavus mokinius ir sunaikinus jų tikėjimą Kristumi, institucija gali ir liks, tačiau nebeliks bažnyčios. Visais laikais bažnyčia yra skaidoma visokiomis priemonėmis menkinant tikėjimą Kristumi.
Be Kristaus nebėra bažnyčios ir šį tragišką ketvirtadienį pradėjo atrodyti, kad viskam yra galas - mokiniai prarado Kristų, Petras keikėsi užkalbintas tarnaitės, kiti slėpėsi bijodami suėmimų.
Mes irgi pagalvokime ir skirkime minutę apmąstymui – o kas mes būtume, jeigu nebebūtų mūsų gyvenime Kristaus? Kokia būtų mūsų ateitis, kokie idealai, vertybės, bendruomenė, koks taptų mūsų elgesys ir kokie būtų mūsų žodžiai, jeigu liktume be Jo?
            Taip pat Jėzus mokiniams priminė, kad jie liks jo kelyje, nes Jėzus sako: pirma jūsų nueisiu į Galilėją. Mokiniai eis į Galilėją. Vadinasi, jie sugrįš, susitiks, susivienys, tikės ir eis į Galilėją susitikti su Kristumi. Šalia šių pasakytų skaudžių ir nerimą keliančių žodžių taip pat pasakyti ir vilties žodžiai. Nežiūrint to, kad mokiniai juo pasipiktins ir išsisklaidys, jis su jais planuoja ateitį. Jis iš anksto atleidžia jiems silpnumą ir baimes, jis mato juose daugiau nei jie patys mato savyje.   Vėl sugrįžta piemuo ir vėl prie jo susirenka avys. Piemuo avių nekaltina, kad jos yra žioplos ir bailios, jis vėl jas surenka ir augina šią jam mielą bandą. Labai dažnai avys kaltina viena kita, labai dažnai avys kritikuoja savo bandą, atskiria vieną ar kitą nuo jos, nes jos neatitinka bandos standarto, ne taip maitinasi, ne taip ilsisi, ne taip mekena ir šiaip elgiasi taip, kaip išmano. Kaip jau ir minėjau, ta Kristaus banda yra bažnyčia. Bažnyčioje svarbiausiu dalyku lieka jos ganytojas. Jei bandoje liktų dvi trys avys, vis vien svarbiausias dalykas yra ganytojas. Matykime jį, klausykime jo, sekime ir garbinkime jį.

Artūras Rulinskas

  Adaptuota The Professional Template tema