Anabaptizmo puoselėjimas sekuliarioje visuomenėje

Pažintis su šiandieninės Europos menonitais

Alle G. Hoekema [1]

2011 m. rugsėjo mėn. Pasaulinės menonitų konferencijos delegacija Koinonia aplankė Olandijos menonitus. „Deja, nelabai turime kuo jus nudžiuginti,“  - prisipažinome mes. Paskui delegacijos nariams pasakojome, kad krikščionybė Europoje – ypač šiaurinėje ir vakarinėje jos dalyse – išgyvena krizės laikotarpį. Krizę patiria visos denominacijos, nors sekmininkams, kai kuriems evangelikams ir daugumai migruojančių bažnyčių sekasi kiek geriau. Tačiau visi kiti patiria tapatybės krizę, skaičiai mažėja, bažnyčios susiduria su naujais dėl to kylančiais sunkumais.

            Tačiau kad ir kaip ten būtų, nereikia pamiršti, kad istoriškai Europa šiaip ar taip yra anabaptizmo lopšys. Šis judėjimas XVI a. pradžioje prasidėjo iškart keliuose kraštuose. Tai buvo era, kai žmonija pasijuto pribrendusi pasaulėžiūros permainoms, nusistovėjusių politinių ir socio-ekonominių struktūrų kaitai. Pakilo tokie didieji reformatoriai kaip Liuteris ir Cvinglis. Jų idėjas beregint kritiškai vertinti ėmėsi žmonės, vėliau tapę anabaptizmo pradininkais. Anabaptistų judėjimas augo ir plėtėsi, atlaikė persekiojimus ir migravimo sunkumus. XX a. įvairios anabaptistų grupelės patyrė atsinaujinimą, iš naujo atrado savo šaknis ir grįžo prie jų. Deja, pastaraisiais dešimtmečiais pastebimas gan ryškus nuosmukis ir nykimas.

Vaikai Olandijos menonitų bažnyčios 200 metų jubiliejaus minėjimo šventėje

Europos menonitus galima suskirstyti į keturias grupes:

            Šveicarijos, Pietų Vokietijos ir Prancūzijos menonitai pasižymi paprastu, Šv. Raštu grįstu tikėjimu, kuriam anksčiau nemažą įtaką darė pietizmas, o pastaruoju metu – evangelikalizmas. Daugelis šių tikinčiųjų protėvių, religinio persekiojimo genami, 1711 metais bėgo į Olandiją ir Ameriką. Šių menonitų sutiksite kaimo vietovėse, dauguma jų – puikiai integravęsi į visuomenę. Jie deda pastangas, kad būtų labiau pastebimi ir ne tokie tylūs savam krašte.

Susitikimas su CBSI Europos regionu vadovu Glenu ir jo žmona Dajana Kolardais

2012 spalio 17 d. vakare mūsų bažnyčioje viešėjo CBSI Europos regiono direktorius Dr. Glenas ir Dr. Dajana Kolardai. Abu tarnauja Dievui nuo pat jaunystės (Jei gerai pamenu, susituokę jiedu jau 47 metus!). Glenas iš pradžių dirbo švietimo srity, vėliau pastoriumi, paskui misionieriumi, o, nutrūkus misijų finansavimui, ėmėsi atsakingų CBSI tarnystės direktoriaus pareigų. 

Dajana Kolard – ištikimoji jo palydovė visus tuos metus. CBSI – Tarptautinės bendruomeninės Biblijos studijos – tarnystė užgimė Anglijoje, iškilus poreikiui labiau pažinti Šv. Raštą, prieš 33 metus. Vėliau tarnavimas išplito ir sėkmingai prigijo JAV. Iš tenai išplito po visą pasaulį, šiandien veikia 75 šalyse. Glenas dalinosi, kad Rytų Europoje tarnauti pradėjo visai neseniai, todėl ir grupelių šiame regione labai maža. Pavyzdžiui, Rusijoje kol kas studijuojančių CBSI priskaičiuojama vos 1000 (lyginant su JAV, kur yra šimtai tūkstančių studentų, tai saujelė). 

Glenas pabrėžė, kad visiems krikščionims skirta būti Kristaus mokiniais, eiti į pasaulį ir padaryti Jo mokiniais visų tautų žmones. Taigi išskirtinis mokinio bruožas yra tas, kad jis eina ir padaro mokiniu kitą, o tas, savo ruožtu, tapęs mokiniu, irgi ieško būdų, kaip mokiniais padaryti aplinkinius. Taip Kristaus mokinių daugėja, plečiasi Dievo karalystė, krikščionys neša vaisių. Glenas pateikė Šv. Patriko pavyzdį. Šv. Patrikas – Airijos apaštalas, jo misija tenai truko nuo 432 iki 461 metų. Jo tarnystės metais į tikėjimą atsivertė labai daug airių, buvo įsteigta nemažai tikėjimo bendruomenių. Šv. Patrikas į jas ragino priimti visus – tiek tikinčius, tiek netikinčius, kurie patyrę tikėjimo namiškių meilę, galėdavo pasilikti, tapti mokiniais ir daryti mokiniais kitus savo artimuosius. Glenas teigė, kad vėliau bažnyčioje viskas apsivertė aukštyn kojom: pradėta  neteisingai žiūrėti į žmones. Krikščionys pradėjo priimti tik tuos, kurie tiki. Tačiau tai klaidinga nuostata. Geriausias pavyzdys mums čia, aišku, Kristus, kuris pašaukė apaštalus, kai jie dar buvo netikintys, kai buvo paprasti žvejai. Jie ilgai sekė paskui Kristų, patyrė Jo meilę, regėjo Jo stebuklus ir galiausiai įtikėjo ir kiekvienas pripažino: „Tu mano Viešpats.“ Tada apaštalai ėjo į pasaulį, skelbė evangeliją, darė mokiniais visų tautų žmones. 

Laisvė šeimoje

Jurga Jalianiauskienė

                      Manęs buvo paprašyta pasidalinti pamąstymais apie laisvę šeimoje. Keista iš pradžių man pasirodė ši mintis. Nelabai supratau kuriuo aspektu reik į tai pažiūrėti. Laisvė Kristuje - suprantama, Kristus šeimoje - įsivaizduoju. O ką reiškia laisvė šeimoje?

                      Galvojau apie save. Kuo toliau, tuo labiau suvokiu, kad laisvė man - yra priimti Dievo valią sąmoningai ir nuspręsti paklusti. Daryti kažką ne todėl, kad reikia, kad privalau, kad taip sutvarkyta ir tiesiog taip turi būti. Ne todėl, kad tai mano pareiga, kaip žmonos, kaip mamos. Bet daryti todėl, kad savanoriškai sutinku paklusti ir priimti Dievo tvarką, Jo planą, suteiktas aplinkybes, daryti ar elgtis kažkaip, nes Dievui tai patinka, džiugina Jo širdį. Iš meilės Dievui. Laisvė - pasirinkti. 

                      Dievas davė žmogui laisvą valią. Jis gali rinktis. Čia nėra "privalai", "turi", "reikia" ir „be atsikalbinėjimų”. Taip, Dievas įsako, tačiau vis tiek žmogui palieka pasirinkimą - ar paklusti ir vykdyti, ar nepriimti. Pastebėjau savy, kad kai pervargstu nuo buities, ima kirbėt mintys viduje: “Ai, nieko nedarysiu, nieko nereikia. Ko aš plėšausi, stengdamasi tobulai viską atlikt? Dievas ir taip mane myli, aš neprivalau kažko įrodinėt, man nereikia užsitarnauti Jo meilės darbais, ne tuo juk viskas pagrįsta”. Paradoksas, kad nors tai ir yra tiesa, bet yra pavojus, kad šitos mintys mane nuves į atsiskyrimą, autonomiją, savanaudiškumą ir išdidumą šeimyniškių atžvilgiu. Labai slidi šita riba. Bet aš kalbu konkrečiai apie save. Būna, kad tai priverčia nusižeminti ir iššaukia nuolankumą ("Dieve, ačiū Tau, kad nepaliauji manęs mylėjęs, kai nesistengiu ir net neturiu jokio noro tarnauti kitiems. Kokia nuostabi Tavo meilė ir didi Tavo malonė man!").

Mieli Tarptautinių bendruomeninių Biblijos studijų lyderiai!

Pranešame, kad šią savaitę Vilniuje viešės CBSI Europos padalinio vadovas Glenas Kolardas su žmona Diana. Maloniai kviečiame į neoficialų bendravimo vakarą su vakariene. Glenas dalinsis savo vizija
dėl šių Biblijos studijų plėtros Lietuvoje. Susitikimas vyks spalio 17 dieną, trečiadienį, 18 val. Krivūlės 12 A.

Maloniai kviečiame dalyvauti ir sutuoktinius bei studijų dalyvius, norinčius daugiau sužinoti apie Tarptautines bendruomenines Biblijos studijas (CBSI).

Lauksime Jūsų.

Marieta Smit
CBSI atstovė Lietuvoje.

Biblijos studijų vakarai

Mielieji,

Jeigu jūs norite geriau pažinti Dievo Žodį - Bibliją.
Jeigu jums norisi susitikti dažniau, nei tik sekmadieniais.
Jeigu norite susirasti draugų ir žinoti, kas vyksta brolių ir sesių gyvenimuose.

Prisijunkite prie vienos iš Biblijos studijų grupelių!
Rugsėjo mėn. grupelės susirinko ir susibūrė miesto centre ir Šeškinėje. Jeigu jums nepatogi nei viena iš šių vietų, pasikvieskite pas save į namus. Galite kreiptis į Indrę Kupstienę.

Centro grupelė renkasi trečiadieniais, bažnyčios biure, Krivūlės g. 12A. Vakaro pradžia 18 val. Studijuojame Jozuės knygą iš Senojo Testamento. Atsakingi už grupelės gyvavimą Vita R., Jekaterina J. ir Marius Z.

Šeškinės grupelė taip pat renkasi trečiadieniais, adresu Buivydiškių 8-24. Vakaro pradžia 18 val. Studijuojame Laišką Galatams iš Naujojo Testamento. Grupelės vadovės Dovilė J. ir Skaidra K.