2012 spalio 17 d. vakare mūsų bažnyčioje
viešėjo CBSI Europos regiono direktorius Dr. Glenas ir Dr. Dajana Kolardai. Abu
tarnauja Dievui nuo pat jaunystės (Jei gerai pamenu, susituokę jiedu jau 47
metus!).
Glenas iš pradžių dirbo švietimo srity, vėliau pastoriumi, paskui
misionieriumi, o, nutrūkus misijų finansavimui, ėmėsi atsakingų CBSI tarnystės
direktoriaus pareigų.
Dajana Kolard – ištikimoji jo palydovė visus
tuos metus. CBSI – Tarptautinės bendruomeninės Biblijos studijos – tarnystė
užgimė Anglijoje, iškilus poreikiui labiau pažinti Šv. Raštą, prieš 33 metus.
Vėliau tarnavimas išplito ir sėkmingai prigijo JAV. Iš tenai išplito po visą
pasaulį, šiandien veikia 75 šalyse. Glenas dalinosi, kad Rytų Europoje tarnauti
pradėjo visai neseniai, todėl ir grupelių šiame regione labai maža. Pavyzdžiui,
Rusijoje kol kas studijuojančių CBSI priskaičiuojama vos 1000 (lyginant su JAV,
kur yra šimtai tūkstančių studentų, tai saujelė).
Glenas pabrėžė, kad visiems krikščionims skirta
būti Kristaus mokiniais, eiti į pasaulį ir padaryti Jo mokiniais visų tautų
žmones. Taigi išskirtinis mokinio bruožas yra tas, kad jis eina ir padaro
mokiniu kitą, o tas, savo ruožtu, tapęs mokiniu, irgi ieško būdų, kaip
mokiniais padaryti aplinkinius. Taip Kristaus mokinių daugėja, plečiasi Dievo
karalystė, krikščionys neša vaisių. Glenas pateikė Šv. Patriko pavyzdį. Šv.
Patrikas – Airijos apaštalas, jo misija tenai truko nuo 432 iki 461 metų. Jo
tarnystės metais į tikėjimą atsivertė labai daug airių, buvo įsteigta nemažai
tikėjimo bendruomenių. Šv. Patrikas į jas ragino priimti visus – tiek
tikinčius, tiek netikinčius, kurie patyrę tikėjimo namiškių meilę, galėdavo
pasilikti, tapti mokiniais ir daryti mokiniais kitus savo artimuosius. Glenas
teigė, kad vėliau bažnyčioje viskas apsivertė aukštyn kojom: pradėta neteisingai žiūrėti į žmones. Krikščionys
pradėjo priimti tik tuos, kurie tiki. Tačiau tai klaidinga nuostata. Geriausias
pavyzdys mums čia, aišku, Kristus, kuris pašaukė apaštalus, kai jie dar buvo
netikintys, kai buvo paprasti žvejai. Jie ilgai sekė paskui Kristų, patyrė Jo
meilę, regėjo Jo stebuklus ir galiausiai įtikėjo ir kiekvienas pripažino: „Tu
mano Viešpats.“ Tada apaštalai ėjo į pasaulį, skelbė evangeliją, darė mokiniais
visų tautų žmones.
Gleno teigimu, CBSI tarnystė labiau orientuota
į suaugusius asmenis. Suaugusiųjų mokymosi ypatumai skiriasi nuo vaikų tuo, kad
į pamokas jie atsineša visą savo per gyvenimą sukauptą „bagažą“, nemažai
gyvenimiškos (tiek geros, tiek karčios) patirties. CBSI studijos pritaikytos
suaugusiems: tai speciali 5 pakopų programa, pagal kurią mokomasi pažinti Dievo
Žodį ir taikyti jį praktiškai. Akcentuojamas ir bendruomeniškumo momentas. Šios
studijos padeda tikintiesiems įsišaknyti Dievo Žodžio pažinime ir keistis. „Mes
neriame į Žodį, kad būtume pakeisti (o ne tam, kad mūsų galvos išsipūstų nuo
pažinimo)“ – sakė Glenas. Jis citavo Habakuką (1, 5). Pranašas čia skundėsi,
kad užspaudė bėdos, bet Dievas liepė jam apsidairyti ir pasižiūrėti, kokių
neįprastų dalykų daro. „Nesijaudink, Aš valdau padėtį“ – pranašą patikino
Viešpats.
Gleno žmona Dajana dalijosi asmeniškais
išgyvenimais. Pasirodo, prieš 20 metų Gleną su Dajana ištiko didžiulė nelaimė –
didžiausia, kokia tiktai gali ištikti tėvus. Jiems darbuojantis Vokietijoje,
Kalifornijoje gyvenęs jų 23 metų sūnus Timas (vyriausias iš 3 vaikų) tapo tyčinės žmogžudystės auka.
Nusikaltėlis buvo pagautas ir patupdytas už grotų. Prabėgus dviem dienoms po
Timo mirties, gimė jo dukrelė Aleksandrija. Nusikaltėliui buvo skirta kalėti
iki gyvos galvos – kas iš tiesų reiškia 25 metus ir galimybe vėliau būti
lygtinai paleistam. Į laisvę jį ketinama paleisti 2014 metais, ir Kolardai tam
neprieštaraus, o priešingai – netgi labai karštai pritars. Kodėl? Todėl, kad ATLEIDO.
Dajana apie atleidimo galią trumpai dalijosi susitikime, o išsamiai yra
aprašiusi savo knygoje, kurią mielai sutinka platinti, visas lėšas skirdama
CBSI plėtrai. Dajana ir Glenas per tuos du dešimtmečius mokėsi ir lig šiol
mokosi atleisti. Jų giminaitis, kuris gyvena Kalifornijoje ir yra pastorius,
reguliariai lanko Timo žudiką kalėjime. Jie kartu studijuoja Bibliją. Dajana
jau seniai pradėjo su juo susirašinėti. Beveidė, bevardė pabaisa, nužudžiusi
jos sūnų, staiga tapo realiu, vargšu žmogumi. Pasirodo, pačiam žudikui irgi
buvo vos per 20, kai įvykdė nusikaltimą. Apakintas pavydo ir įsikalęs galvon,
kad jo žmona užmezgusi romaną su kitu, jisai nužudė žmogų ir visam gyvenimui
sėdo į kalėjimą, palikdamas be tėvo augti tris mažamečius vaikus. Dajana buvo
susitikusi su jo dukra ir sakėsi tokios bedievės ir taip siaubingai
besielgiančios mergaitės jai dar nebuvo tekę matyti. Merginos vaikystė buvo itin
sunki, nes motina prasigėrė. Dajana be paliovos meldžiasi už sūnaus žudiką ir
jo šeimą. Kalinys po ilgų susirašinėjimo metų ir nuolatinės pastoriaus globos
galiausiai įtikėjo Kristų. Dajana dar nėra jo sutikusi asmeniškai, bet mano,
kad susitiks. Regis, vyras yra pasikeitęs. Jis, be abejo, seniai gailisi savo
baisaus nusikaltimo, per kurį prisikentėjo tiek jo paties, tiek aukos
artimieji. Viena iš priežasčių, kodėl Dajana sakėsi neprieštaraujanti lygtiniam
paleidimui, – būtent ta, kad vyriškis galėtų sugrįžti pas savo vaikus. Kolardai
visą laiką lig šiol ištikimai meldžiasi, kad Dievas atneštų permainas. Nors
sūnaus netektis lig šiol kelia didžiulį skausmą, nuoskaudos ir kartėlio pora
nebejaučia. Jiedu liudija apie nuostabią Dievo galią atleisti, išlaisvinti
žmones nuo siaubingų ir nepakeliamų pykčio naštų. „Dievas nori, kad mes būtume
laisvi, kad gyventume laisvėje“ – sakė Dajana.
Šiandien Dajana sutinka pasakoti savo istoriją,
akcentuodama atleidimo galią. Ji maloniai sutiko būti pakviesta į įvairius
renginius, kur tik žmonės norės išgirsti jos pasakojimą. Daugiau medžiagos galite
pasiieškoti internete: http://www.montageinternational.org/content/about
Tai tiek.
Pasidalijau tiek, kiek turėjau savo
užrašiukuose.
Tikiuosi, pravers. Rūta R.
.JPG)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą