2015-04-03

Kryžiaus galia

David Wiebe
2015 m. balandžio 1 d.
Pasisėmęs nemažai įspūdžių ir patirties iš savo kelionių, lankydamas broliškųjų menonitų bažnyčias visame pasaulyje, Tarptautinės broliškųjų menonitų bendruomenės (angl. ICOMB) atsakingasis tarnautojas Deivas Vybė dalijasi savo pastebėjimais apie krikščioniškąjį tikėjimą.
Apie viltį ir tikėjimą Lietuvoj
Kryžių kalnas, paminklas ir piligrimų pamėgta vieta, sėte nusėtas tūkstančiais kryžių, kuriuos čia įvairiomis progomis stato gyventojai. Deivido Vybės nuotrauka.
Kai pirmą kartą lankiausi Lietuvoje, pastorius Valdas (Valdas Vaitkevičius, Šiaulių Laisvųjų krikščionių bažnyčios pastorius. Vert. past.) pasitiko mane Šiaulių traukinių stotyje ir paklausė: „Gal norėtumėt pamatyt kokių įdomybių? Prieš susirinkimą dar turime šiek tiek laiko...“ Suprantama! Juk atvykau į šalį, kurioje anksčiau nebuvau lankęsis, ir norėjau kuo daugiau sužinoti apie potencialią naują ICOMB narę – Laisvųjų krikščionių bažnyčią.
Tai, ką vėliau išvydau, buvo išties įspūdinga. Abejoju, ar dar kur nors pasaulyje yra toks nepakartojamas lankytinas objektas. Kalbu apie Kryžių kalną. Juk ši unikali lankytina vieta, įsikūrusi vos 12 km nuo Šiaulių, yra trys viename – šventa vieta, nacionalinis ir meno paminklas. Pasakojama, kad pirmuosius kryžius toje vietoje pradėjo statyti giminaičiai sukilėlių, 1831 m. kovojusių prieš Rusijos caro režimą. Kadangi artimiesiems neleisdavo atiduoti deramos pagarbos prie jų kapų, gyventojai nusprendė kryžius statyti ant šalimais buvusios kalvos. Po 1863 m. sukilimo ant kalvos išdygo dar daugiau kryžių. Pradėjo formuotis tradicija. Vėliau Kryžių kalnas tapo įžadų davimo vieta. XIX a. pabaigoje, pasigirdus gandams, kad tenai pasirodžiusi Mergelė Marija su kūdikėliu Jėzumi, žmonės pristatė dar daugiau kryžių. 1900 m. tų kryžių buvo priskaičiuota per 150.

  Adaptuota The Professional Template tema