Kryžiaus galia

David Wiebe

2015 m. balandžio 1 d.

Pasisėmęs nemažai įspūdžių ir patirties iš savo kelionių, lankydamas broliškųjų menonitų bažnyčias visame pasaulyje, Tarptautinės broliškųjų menonitų bendruomenės (angl. ICOMB) atsakingasis tarnautojas Deivas Vybė dalijasi savo pastebėjimais apie krikščioniškąjį tikėjimą.

Apie viltį ir tikėjimą Lietuvoj

Kryžių kalnas, paminklas ir piligrimų pamėgta vieta, sėte nusėtas tūkstančiais kryžių, kuriuos čia įvairiomis progomis stato gyventojai. Deivido Vybės nuotrauka.

Kai pirmą kartą lankiausi Lietuvoje, pastorius Valdas (Valdas Vaitkevičius, Šiaulių Laisvųjų krikščionių bažnyčios pastorius. Vert. past.) pasitiko mane Šiaulių traukinių stotyje ir paklausė: „Gal norėtumėt pamatyt kokių įdomybių? Prieš susirinkimą dar turime šiek tiek laiko...“ Suprantama! Juk atvykau į šalį, kurioje anksčiau nebuvau lankęsis, ir norėjau kuo daugiau sužinoti apie potencialią naują ICOMB narę – Laisvųjų krikščionių bažnyčią.

Tai, ką vėliau išvydau, buvo išties įspūdinga. Abejoju, ar dar kur nors pasaulyje yra toks nepakartojamas lankytinas objektas. Kalbu apie Kryžių kalną. Juk ši unikali lankytina vieta, įsikūrusi vos 12 km nuo Šiaulių, yra trys viename – šventa vieta, nacionalinis ir meno paminklas. Pasakojama, kad pirmuosius kryžius toje vietoje pradėjo statyti giminaičiai sukilėlių, 1831 m. kovojusių prieš Rusijos caro režimą. Kadangi artimiesiems neleisdavo atiduoti deramos pagarbos prie jų kapų, gyventojai nusprendė kryžius statyti ant šalimais buvusios kalvos. Po 1863 m. sukilimo ant kalvos išdygo dar daugiau kryžių. Pradėjo formuotis tradicija. Vėliau Kryžių kalnas tapo įžadų davimo vieta. XIX a. pabaigoje, pasigirdus gandams, kad tenai pasirodžiusi Mergelė Marija su kūdikėliu Jėzumi, žmonės pristatė dar daugiau kryžių. 1900 m. tų kryžių buvo priskaičiuota per 150.

Vėliau Kryžių kalne pradėtos švęsti šventės, laikomos pamaldos. Ten pradėjo plūsti vis daugiau žmonių. Per Pirmąjį pasaulinį karą kryžių sumažėjo, bet 1938 m. jų skaičius jau siekė 400. Vienus kryžius ant kalvos atveždavo ligoniai, kiti buvo statomi brangių mirusiųjų, dingusiųjų ar ištremtųjų atminimui. 1960 m. jau buvo priskaičiuota per 2 500 didelių kryžių, neskaitant mažiukų. Užėjusi sovietų valdžia tam labai nepritarė, ir kalvą buvo nuspręsta sulyginti su žeme. 1961 m. balandžio mėnesį buvo sunaikinta tūkstančiai kryžių: mediniai buvo sudeginti, metaliniai iškeliavo į metalo laužo krūvą, o betoniniai buvo sutrupinti ir panaudoti tiesiant kelius.

Tačiau gyventojai Kryžių kalną pradėjo atkurti naktimis. Tada prie kelio buvo pastatyti sargybiniai – kad nieks nepraeitų. XX a. aštuntame dešimtmetyje niokojimas tęsėsi toliau. Paskutinis toks kryžių naikinimas vyko 1985 m. kovo 25 d. Kartais valdžia teisindavosi, sakydama, kad kryžius išveža kaip „objektus neturinčius meninės vertės“.

Tačiau kad ir kaip jį stengėsi nušluoti nuo žemės paviršiaus, Kryžių kalnas vis atgimdavo. Jis tapo skausmo, vilties, nepajudinamo tikėjimo ir nepriklausomybės siekio simboliu. Šiandien toje vietoje yra per 100 000 įvairių kryžių. Kai kurie spėja, kad netgi dar daugiau. Tai išties stebėtina, turint omeny, kad 1985 m. viskas buvo nušluota. Vaikštinėdamas siaurais Kalne numintais takeliais mačiau iš po kupetų rožinių karančius kryželius – auksiniai ir sidabriniai, akriliniai ir metaliniai. Vieni su Nukryžiuotuoju, kiti tušti. Dideli ir maži. Seni ir nauji. Šiandien netgi įsivyravo tradicija jaunavedžiams atvažiuoti ir pastatyti ant Kalno savo kryžių – kad sėkmė lydėtų. Piligrimai čia plūsta išreikšti arba sustiprinti tikėjimo. Čia 1993 m. lankėsi net ir popiežius Jonas Paulius II.

Per Velykas mes turime kalbėti apie Kryžiaus galią. Evangelikams Kryžius reiškia Kristaus valdžią per Jo mirtį ir galią išgelbėti mus iš nuodėmės gniaužtų. Kryžių kalnas atvėrė man naują supratimą apie jėgą ir galią. Kryžius simbolizuoja ir pasipriešinimą bedieviškai valdžiai bei priespaudos ir jos padarinių gesinimą.

Jėzaus dienomis kryžius buvo romėnų valdžios simbolis. Nukryžiavimo grėsmė nuo žygių atbaidydavo daugelį maištininkų. Tuo tarpu Jėzus ne tik laisva valia sutiko su tokia mirties forma, bet dar ir apvertė viską aukštyn kojom – Jo dėka, kryžius tapo išsivadavimo ir laisvės simboliu. Kryžių kalnas demonstruoja tautos vienybės galią. Vienas žmogus niekaip nebūtų sugebėjęs statyti kryžių sovietiniu laikotarpiu, bet visiems kartu pakilusiems gyventojams buvo neįmanoma pasipriešinti.

Jėzus suteikia mums galią vykdyti teisingumą, rodyti meilę, gailestingumą ir nuolankiai vaikščioti su savo Dievu (žr. Michėjo 6, 8). Visa tai ypatingai pavyksta, kai Jis gali veikti per mus visus kartu, per savo kūną, kuris yra Bažnyčia. Tai liudija žmonijos istorija. Daugelis broliškųjų menonitų šiandien susiduria su teroristų grėsme, patiria valdžios priespaudą, aplaidumą ar net smurtą, sulaukia nusikaltėlių grasinimų. Tačiau mes stovime kartu ir palaikome juos, drauge su milijardu kitų krikščionių. Tokia suvienyta jėga padaro bažnyčią nenugalimą – tokia, kurios „pragaro vartai nenugalės“ (žr. Mato 16, 18).

Štai kokia toji Kryžiaus galia!

Deividas Vybė ICOMB atsakinguoju tarnautoju dirba nuo 2011 m.

Ar žinojote kad...

- tarptautiniam broliškųjų menonitų bažnyčių tinklui priklauso Lietuvos Laisvųjų krikščionių bažnyčia? Pirmoji LKB buvo įsteigta 1989 m., nors tikintieji ir anksčiau, sovietiniu laikotarpiu, burdavosi pogrindžio grupelėse.

- LKB Lietuvoje sudaro 7 bendruomenės, kurių bendras narių skaičius yra apie 200. LKB vyskupas yra Artūras Rulinskas, besidalijantis atsakomybe su kitais trimis vyresniaisiais.

- LKB bažnyčių steigime prisidėjo misionieriai iš įvairių misijų – MB Mission, Eastern Mennonite Mission of Lancaster (Pensilvanija, JAV), Kontakt Mission (Vokietija)? LKB bendruomenės 2013 m. priėmė ir išsivertė į lietuvių kalbą tarptautinį broliškųjų menonitų tikėjimo išpažinimą, o 2014 m. LKB oficialiai tapo ICOMB nare.

- į netradicines bendruomenes Lietuvoje žiūrima kreivai? Visuomenė persmelkta postsovietinio mąstymo, varginama alkoholio, kvaišalų, garsėja labai dideliu savižudybių skaičiumi.

- LCC – tarptautinis universitetas Klaipėdoje – 1991 m. buvo įsteigtas kaip vakarietiško stiliaus anglų kalbos koledžas? Šią veiklą Lietuvoje vykdyti pradėjo žmonės, kuriems rūpėjo, kad nepriklausomybę atgavusioje šalyje šaknis suleistų krikščioniškas lavinimas ir ugdymas – Artas DeFehras (Kanada), Johannesas Reimeris (Vokietija) ir vietinis bažnyčios tarnautojas Otonas Balčiūnas. LCC kol kas yra vienintelis krikščioniškas universitetas Rytų Europoje – tiek kaip švietėjiška aukštąjį išsilavinimą teikianti, tiek kaip tikėjimą skleidžianti įstaiga.

- LCC istorija aprašyta 2001 m. pasirodžiusioje publikacijoje Lithuania Christian College: A Work in Progress, Sarah Klassen?

Išvertė Rūta Rušinskienė