2013-12-14

Kalėdinės nuotaikos kūrimas

Šį šeštadienio rytą moterys dalinosi įvairiais receptais, kaip sukurti Kalėdinę nuotaiką savo namiškiams 
(argi ne mes labiausiai ir esame už tai atsakingos?). 
Papuoštos eglutės, advento vainikai, kitos dekoracijos į namus tikrai įneša jaukumo ir šiltumo jausmą belaukiant Kalėdų, tačiau kuo dar labiau galime pradžiuginti saviškius?

Vienos pasakojo, kad stebuklus daro įvairūs savo rankomis dekoruoti ir meilės bei begalinio kruopštumo kupini sausainiai, kitos geriausiu Kalėdinės nutaikos kūrimo receptu laikė šiltus atvirukus ir gražius žodžius. Susitikimo metu padarėme išvadą - šiltas savomis rankomis puoštas Kalėdinis sausainis prie garuojančios arbatos, dėmesys vienas kitam bei gražus žodis - geriausia dovana artimajam!! 
Kartais tereikia taip mažai, bet nuoširdžiai.

 Gražaus Kalėdų laukimo :)


 
  Dovilė Jakaitytė

2013-12-07

"Jei mes esam pacifistai, ar dujų balionėlį galima nešiotis?"

Sveiki,

Dar kartą pamėginsiu parašyti apie V. iškeltą klausimą, kuomet jis rašė:

"Jei mes esam pacifistai, ar dujų balionėlį galima nešiotis?"

Kas yra dujų balionėlis ir kodėl jį reikia nešiotis? Mano supratimu dujų balionėlis nėra ginklas, tačiau tuo pačiu jis yra labai artimas ginklui. Tai priemonė apsaugai tiek nuo šunų ir nuo chuliganų. Žinoma kitas žmogus gali dujas naudoti lygiai taip pat ir apiplėšimo prievartos taikymo kitam tikslais.

Klausimą kelčiau taip: jeigu laikome save taikdariais, apie kuriuos Jėzus sako: "Palaiminti taikdariai, nes jie bus vadinami Dievo vaikais" (Mt 5,9), tuomet netgi dujų balionėlis kišenėje nėra apie taikdarystę kalbantis instrumentas.

Biblijoje labiau mokoma į prievartą ir agresiją reaguoti tokiais veiksmais, kurie komunikuotų meilę, netgi meilę priešui. Nėra klausimų, kad incidento metu agresorius turi visus šansus laimėti prieš taikdarį nenaudojanti ginklo, ir jį sužeisti, apiplėšti, gal net nužudyti. Visgi čia yra mūsų pasirinkimas sekti Kristumi pusiau juo tikint ar visiškai juo pasitikint ir priimant pasitikėjimo Kristumi pasekmes? Taikdario gyvenime yra daug vietos ir nukentėjimui. Panašiai kaip ir gelbėtojo gyvenime. Štai Rygoje šalia tų žmonių kurie žuvo maximos stogui griūnant yra ir keletas gelbėtojų, kurie atėjo ir po pirmo griuvimo gelbėjo žmones ir antras stogo griuvimas užmušė ir juos.

Kodėl Jėzus taikdarius vadina palaimintais? Manau būtent dėl to, kad jie prisiima riziką nukentėti ir patirti kančią dėl sekimo paskui Kristų. Būti taikdariu, reiškia būti Dievo vaiku. Taigi ir būdami taikdariai turime būti pasiruošę kentėti kančias, rodyti meilę priešui, suteikti atleidimą.

Aš verčiau nešiojuosi Bibliją, kuri yra mano stiprybės šaltinis, ir pasikliaudamas Dievu, priimsiu tai, kas nutinka, ir su Dievo pagalba tai spręsiu, negu ryšiuos savo saugumo klausimą įgyvendinti apsiginkluodamas.

Artūras Rulinskas
VLKB pastorius

2013-12-05

Šlovinimo grupėje tarnaujančiujų išvyka

Kartą į metus bendruomenės šlovinimo grupėje tarnaujantieji savaitgaliui išvyksta iš savo užimtos kasdienybės ir skiria laiką vienas kitam: bendrauja, užtaria maldoje, skaito Šv. Raštą, kartu linksminasi, bando vienas kitą labiau pažinti: kas knarkia, o kas būna piktas iš ryto; kas geriausiai aiškina ir spėlioja "Alias" žaidimo metu; kas naktinėja, o kas rytinėja; kas daugiausiai valgo ir t.t. :). Tokios išvykos ne tik padeda pažinti vienas kitą ir atgaivina dvasiškai, bet ir padeda pasiekti bendrų grupėje užsibrėžtų tikslų. Pavyzdžiui, išvykos į Panevėžį metu gimė patogus naudojimui "Laisvųjų krikščionių bažnyčios giesmynas" (norėdami apie jį daugiau sužinoti, rašykite e-mail: dovileja@gmail.com).

Šiems metams jau einant į pabaigą šlovinimo grupėje tarnaujantieji nusprendė metinės tradicijos nelaužyti ir šią žiemą visi kartu pasitiko Švenčionėliuose. Mus nuo pat pirmos akimirkos labai šiltai priėmė ir be galo rūpinosi Baptistų bažnyčios pastorius Jura su šeima: vietoj mėgojimo ant žemės, mums buvo atgabenti čiužiniai (beveik "Dormeo") su visais patalynės komplektais, o ką jau kalbėti apie kasdienį maitinimą, nuostabius liudijimus apie Dievo veikimą jų bendruomenės gyvenime ir puikią nuotaiką. 
Penktadienį koncertavome Švenčionėlių miesto gyventojams, kurie po koncerto negailėjo padėkų už mūsų atvykimą, šeštadienį leidome sau pabendrauti tarpusavyje, apžiūrėti žymias Labanoro miško vietas, paplaukioti Ignalinos baseine. Po pramogų, ačiū Dievui, visi likome gyvi ir sveiki, nors buvo girdėti, kad kažkas netyčia įkrito į vaikišką baseiną; kažkas po baseiną vaikščiojo su naminėmis tapkėmis; kažkas prigėrė, o kažkas buvo etatiniu "šuniuku" žaidžiant su kamuoliu :) Nepaisant visko, poilsio laikas buvo idealus.

 Na, o kaip šlovinimo tarnautojų išvyka be giesmių giedojimo - šeštadienį repetavome iki išnaktų naujai grupės idėjai išpildyti (apie naująją idėją skaitykite būsimuosiuose laiškuose iš šlovintojų gyvenimo) ir mums, atrodo, pavyko puikiai. Sekmadienį patarnavome Baptistų bažnyčios pamaldose ir ruošėmės kelionei į namus. Sunku visus įspūdžius ir patyrimus sudėti į kelias eilutes, tačiau savaitgalio laikas tikrai kupinas puikiausių įspūdžių, kuriuos bandėme užfiksuoti nuotraukose.

Taigi, nuoširdžiausiai dėkojame Švenčionėlių Baptistų bendruomenei už begalinę šilumą, parodytą meilę ir artumą. Tikimės ten dar sugrįžti, na o dabar kupini naujų jėgų grįžtame į kasdienybes.


Dovilė Jakaitytė


  Adaptuota The Professional Template tema