Panašus Europos menonitų susitikimas paskutinį kartą vyko maždaug prieš dešimt metų, kai susitiko įvairių menonitų konferencijų delegatai iš visų Europos šalių ir įvairiausių menonitiškos kilties socialinių bei misijų organizacijų. Šį kartą europinio lygio susitikime savo konferencijoms atstovavo vienuolika jų narių, taip pat dalyvavo septyniolikos organizacijų atstovai, iš viso – penkiasdešimt penki žmonės. Šiuo metu Europoje menonitų skaičius siekia 67 740 narių, iš jų daugiausia – 46 000 – gyvena Vokietijoje.
Laisvųjų krikščionių bažnyčios vyskupas C. Haegele ir Vilniaus LKB pastorius A. Rulinskas iš Lietuvos į renginį vyko labiau kaip stebėtojai nei dalyviai: pamatyti ir išgirsti, kas vyksta Europos menonitų bažnyčiose, kokie bendradarbiavimo planai kuriami.
Pirmą susitikimo vakarą buvo dalijamasi apie tai, kas vyksta įvairiose menonitų bažnyčiose visoje Europoje. Bažnyčių delegatų pranešimai buvo labai įvairūs: nuo džiuginančių iki labai liūdnų. Džiugu buvo girdėti apie iš Rusijos kilusias menonitų konferencijas ir menonitų brolijos bažnyčias, kurios auga narių skaičiumi, steigia naujas bažnyčias, į misijas siunčia darbuotojus bei paramą. Liūdnai skambėjo žinios apie senesnę istoriją ir tradicijas turinčias menonitų bažnyčias, ypač Olandijoje, kur tikėjimas žmonėms yra tapęs labiau kultūriniu paveldu ir priežastimi vykdyti socialinę veiklą negu mokyti apie Viešpatį Jėzų Kristų.
Šis tokių įvairių bažnyčių susitikimas buvo truputį keistas. Akivaizdžiai stigo tikėjimo vienybės, tačiau bendros jo šaknys šių bažnyčių ir organizacijų dalyvius drauge ir siejo, skatino galvoti apie tai, kaip bažnyčia ir jai talkinančios organizacijos galėtų pagyvinti tikėjimo plėtrą ir bažnyčios vienybę Europoje. Daugiau kalbėta apie bendrus darbo planus, apie tai, kaip įvairios bažnyčios gali viena kitai padėti, kaip būtų galima visiems dalytis informacija, ar verta kurti vieną internetinį Europos bažnyčių tinklalapį ir panašiai.
Ar yra kas nors gero iš šios kelionės ir šio susitikimo? Mano manymu, susitikimas neabejotinai buvo naudingas tuo, kad teko ir pristatyti Lietuvos laisvųjų krikščionių bažnyčią, ir patiems pamatyti Europos menonitų bažnyčių įvairovę. Taip pat su kelių bažnyčių atstovais užmegzti santykiai, kurie gali būti puoselėjami ir dėl kurių gali užsimegzti gražus bendradarbiavimas.
Pasibaigus šiai konferencijai labai pradžiugino sekmadieninės adventinės pamaldos Strasbūro menonitų bažnyčioje, kurios iš dalies buvo labai panašios į Laisvųjų krikščionių bažnyčios sekmadieninius susirinkimus – tik aplinka ir žmonės kitokie.
Artūras Rulinskas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą