Kam ieškote gyvojo tarp mirusiųjų?

Artūras Rulinskas

Kam ieškote gyvojo tarp mirusiųjų? Nėra jo čia, jis prisikėlė! Atsiminkite, ką jis yra jums sakęs, būdamas Galilėjoje: ‘Žmogaus Sūnus turi būti atiduotas į nusidėjėlių rankas ir nukryžiuotas, o trečią dieną prisikelti!’ Luko 24,5b-7

Daugelis švenčių, kurias švenčia žmonės, turi prasmę ir be abejonės prasmingiausia visų švenčių yra Kristaus prisikėlimas. Šią dieną drąsiai galime vadinti Švenčių Švente, Didžiausia žmonijos istorijos švente.

Pasaulietinėje visuomenėje tai turbūt labiau yra pavasario šventė, vėl dažnai tenka išgirsti, kad tai ir šeimos šventė, nors labai aiškiai iš visų bažnyčių sakyklų yra skelbiama - Kristus prisikėlė, Kristus yra gyvas.

Pirmieji Kristaus prisikėlimo skelbėjai, kaip skaitome Luko evangelijos pasakojime, yra du vyrai spindinčiais drabužiais išgąsdinę pamaldžias Jėzaus mokines.  Neabejontinai jie yra Dievo angelai, atsiųsti žmonijai paskelbti svarbiausią istorinę Žinią. Jų žinioje svarbiausias liudijimas yra tai, kad Kristus, nors ir nužudytas, tačiau yra gyvas, tačiau tuo pačiu tai ir pakvietimas tikėti ir gyventi kitokį gyvenimo būdą.

Pirma, ką girdime šio sekmadienio žinioje, tai priekaištą, kad gyvojo yra ieškoma tarp mirusiųjų. Šis angelų priekaištas ne tam, kad įskaudintų šias ir taip kenčiančias moteris, tačiau tam, kad pakeistų jų mąstymo kryptį. Natūralu, kad moteriškės, norėdamos deramai atlikti tai, ko reikalauja laidojimo papročiai, ėjo iki Jėzaus kapo. Jos eina į aplinką, kur yra vieta mirusiems.

Apie Dievą dažniausiai yra galvojama kaip apie mirusiųjų pasaulio valdytoją. Tarsi šis gyvenimas yra mūsų valioje, o pomirtinis gyvenimas yra Dievo valioje.

Štai ši vieta primena, kad gyvojo Dievo reikia ieškoti savo gyvenime. Gyvąjį Dievą domina gyvieji žmonės ir jis yra arti jų. Prisikėlęs Jėzus kape nepasiliko. Moterų atėjimas prie Jėzaus kapo buvo bergždžias, nes atsikėlęs jis iš karto išėjo. Kaip ir šios moterys, taip ir mes savo gyvenime Dievo ieškokime praeity ir ten, kur nėra gyvasties. Dievo ieškokime, kur vyksta gyvenimas, kur žmonės dirba, kur parduoda ir perka, kur taiso ir remontuoja, kur kuria ir gamina, kur moko ir mokosi, kur kenčia ir kur padeda, kur serga ir sveiksta, kur meldžiasi ir kur tarnauja.

Antra, tai dabartinė realybė. Ji moterims yra nematoma, ja reikia tikėti, tačiau ji yra tikra. Joms pasakyti žodžiai yra tokie: Nėra jo čia, jis prisikėlė!

Jos pasiruošė patarnauti Jėzui, o jo, kur jis turi būti, nėra. Kur gi jis yra, joms nepasakyta, tačiau pasakyta, kad jis yra gyvas. Mes taip pat panašiai galime klysti. Kartais turbūt įsivaizduojame, kad  Jėzui padarytume didelę paslaugą, jeigu mes imtumės Jėzui patarnauti darydami šį arba aną dalyką. Tuo metu, atrodo, buvo neįmanoma apsirikti, kur yra Jėzus, tačiau jo ten nebebuvo. Jį suėmė, nukryžiavo ir jis mirė. Paskui nuimtas nuo kryžiaus jis buvo paguldytas į kapą. Kur daugiau gali būti miręs žmogus? Čia suklysti, rodos, yra neįmanoma. Visgi Jėzus yra ne miręs žmogus, o ir prisikėlęs VIEŠPATS. Su juo yra kitaip, negu mes manome. Jo realybė yra ta, kad jis prisikėlęs ir niekada neturime apie jį galvoti, kaip apie mirusijį. Jo mirtis galiojo tik tris nepilnas dienas ir jis prisikėlė. Ieškokime jo galvodami apie gyvenimą, ieškokime jo turėdami vilties.

Trečia, tai atsiminimas, kas yra pasakyta Viešpaties. Jėzaus sekėjai buvo pamiršę, o gal net rimtai nepriėmę Jėzaus žodžių apie tai, ką jis kalbėjo būdamas Galilėjoje: ‘Žmogaus Sūnus turi būti atiduotas į nusidėjėlių rankas ir nukryžiuotas, o trečią dieną prisikelti!’

Daugelis mūsų to, kas yra pasakyta Dievo Biblijoje, nepriimame rimtai. O ypač sunku priimti tokius žodžius, kurie kalba apie Jėzaus sugrįžimą, kurie kalba apie Evangelijos skelbimą visame pasaulyje, kurie moko gyventi laikant kitus už save aukštesniais, kurio moko mylėti kiekvieną kaip save patį. Vienus dalykus laikome praktiškais, kitus dalykus dvasiškais, tačiau dar daugelį dalykų laikome visiškai nedalykiškais nei tikėjimo, nei gyvenimo reikaluose. Esame visiškai tokie patys, kaip ir šios moterys ir Jėzaus mokiniai, kuriems pranešimas apie Jėzaus prisikėlimą pasirodė tuščios šnekos.

 Vėlgi Jėzaus žodžiai yra realistiškai tikri. Tai, ką jis kalbėjo mokiniams apie savo mirtį ir prisikėlimą, buvo tikra nežiūrint to, kad mokiniams tai atrodė netikra. Šiandien taip pat tos išsakytos Jėzaus mokymo tiesos yra tikros, net jei mums jos ir atrodo nešiuolikiškos, netgi praktiškai neįgyvendinamos.

Jėzus yra prisikėlęs ir yra gyvas. Ir mes, Kristumi sekanti tikinčiųjų bendruomenė, gyvenkime atsižvelgdami į šiuos žodžius, nes juose yra mūsų viltis, juose mūsų tikėjimas ir gyvenimas.