Kviečiam visus kartu sudalyvauti mokslo metų užbaigimo šventėje

Krikščioniška vidurinė mokykla Vilniuje.

Rekomenduojam.

Ištiesta pagalbos ranka – ne šiaip išmalda

José Arrais

Portugalija – nedidelė šalis. Nepaisant to, visuomet turi didelių užmojų, siekia augti ir plėstis. Praeity ne kartą per jūras marias leisdavomės ieškoti naujų kraštų, nuolat ieškome naujų būdų ekonomikai plėtot. Atradimų ir tyrinėjimų era praplėtė mūsų šalies akiratį tarptautinėj arenoj. Ko gero, neklysiu pavadinęs Portugaliją pirmąja globalia valstybe. Tačiau viename istorijos tarpsnyje Portugalija sustojo ir ilgai nė nekrustelėjo iš vietos. Tai nutiko diktatūros laikais, kai vienas diktatorius „įšaldė“ visą šalį ekonomine, politine ir visuomenine prasmėmis daugiau kaip 40 metų.

Portugalijai iškovojus laisvę nuo diktatūros režimo 1974 m. balandžio 25 d., gyventojai su viltimi laukė atsinaujinimo bangos, pakilimo. Prabėgus dvylikai metų, įsiliejome į Europos Sąjungą ir beregint pajutome to įsiliejimo pliusus – mūsų ekonomiką sustiprino nauja infrastruktūra, naujos įsidarbinimo galimybės, investicijos ir pan. Portugalijai atėjo laikas prisivyti visą likusią Europą. Deja, kai kurie politikai elgėsi aplaidžiai: metai iš metų Portugalijos vyriausybė išleisdavo daugiau, nei būdavo numatyta biudžete. Skolos augo, kol galų gale tapo tokios didelės, jog 2011 m. vasarą teko įsikišti ES, Europos Bankui ir Tarptautiniam valiutos fondui. Staiga sudrebėjo ir griuvo Portugalijos ekonomikos pamatai. Bedarbystė šoktelėjo iki 16 % (dabartiniais duomenimis, 20 %), vėl prasidėjo emigracija – iš šalies išvyko daug jaunosios kartos atstovų. Gyventojams vėl prasidėjo žūtbūtinė išlikimo kova.

Karčią tikrovę beregint pajuto ir Portugalijos broliškųjų menonitų bendruomenės. Supratome, kad turime kaip nors reaguoti į susiklosčiusią padėtį. Vienas pirmųjų žingsnių buvo toks: paprašėme, kad mūsų nariai ateidami į sekmadienines pamaldas atsineštų po nedidelę dovanėlę – ką nors, ką būtų galima dovanoti stokojantiems. Čia derėtų paminėti ir tai, kad keletą pastarųjų metų mūsų bendruomenes pasiekia parama iš Vokietijos – tenykštės bažnyčios atsiunčia drabužių, namų apyvokos reikmenų, baldų, maisto produktų ir pan. Labdara padeda patarnauti vargstantiems, esantiems šalia mūsų.

2014 m. LKB Konferencijos vaizdas

Moterys "nerimsta" - susitikimai atsinaujina

Atgimstantys moterų susitikimai primena tokius laikus (apie 2008-uosius), kai bendruomenės moterys ir draugės susitikdavo bendrauti, dalintis kasdieniais džiaugsmais ir sunkumais (daugiau info apie tai spausti čia). Tuometiniai susitikimai padėjo formuotis moterų tapatybei, puoselėti ugdančius santykius šeimoje ir draugystėje.

Moterų susitikimai trumpam buvo nublėsę, tačiau po pertraukos, jie vėl įgauna pagreitį. Turbūt, taip jau yra - moterys viena be kitos NEGALI gyventi! Kaip pasakytų Mark'as Gungor'as moterų galvoje kiekvieną akimirką vyksta kažkokia raizgalynė - joms viskas rūpi! Joms svarbu vienai su kita aptarti smulkiausius kasdienius klausimus, pasitarti kokios prekės geriausios ir ekologiškiausios šeimai, kokia kosmetika padeda moterims atskleisti natūralų grožį, kaip išlaikyti darnius santykius šeimoje, kaip auginti vaikus ir t.t. - tokios jau tos moterys :) Tad po pauzės, bendruomenės moterys ir jų draugės vėl pradeda aktyvų tarpusavio bendravimo ir dalinimosi etapą:

2014.03.15 moterys mokėsi daryti natūralią kosmetiką. Klegėdamos maišė įvairias žoleles su moliu, kad kartą per savaitę vakare po darbų galėtų pasimėgauti atgaivinančia kauke. Ilgai bet kantriai maišė vašką su įvairiais aliejais, kad po namų ūkio darbų jų nagučiai būtų atgaivinti ir dar visokius kitokius stebuklus gaminosi sau :)

 

2014.04.26 atlikus namuose esančių daiktų ir rūbų "kratą" buvo atsikratyta tuzino dulkes namuose renkančių rakandų (vyrai dėl to turėtų būti labai laimingi :)). Atnešusios savo nenešiojamus rūbus ir atnaujinusios garderobą moterys džiaugsmingai nuskubėjo tvarkyti šeimos reikalų į namus. Tiesą sako posakis: "Kuo skiriasi moters ir vyro pasakymas: "Neturiu ką apsirengti!" - moterims tai reiškia, kad nėra naujų rūbų spintoje, o vyrams - nėra nieko švaraus, ką užsidėti". Tad, vyrai, ačiū, kad išleidote moteris į šį rytinį susitikimą - bent porą savaičių moteris nesakys: "Neturiu ką apsirengti!":)

Susitikimai būna tikrai paprasti, neįpareigojantys ir paliečiantys aktualias kasdienes temas tiek ištekėjusioms, tiek dar laukiančioms antros pusės. Jie yra atviri visoms merginoms ir moterims.

Norint sudalyvauti susitikime, prašome kreiptis į Simoną

e-mail'u: Sima83@gmail.com

Iki pasimatymo :)

Rengė: Dovilė Jakaitytė