Naujas mūsų bažnyčios tinklapis

http://vilnius.lkb.lt

Kryžiaus galia

David Wiebe

2015 m. balandžio 1 d.

Pasisėmęs nemažai įspūdžių ir patirties iš savo kelionių, lankydamas broliškųjų menonitų bažnyčias visame pasaulyje, Tarptautinės broliškųjų menonitų bendruomenės (angl. ICOMB) atsakingasis tarnautojas Deivas Vybė dalijasi savo pastebėjimais apie krikščioniškąjį tikėjimą.

Apie viltį ir tikėjimą Lietuvoj

Kryžių kalnas, paminklas ir piligrimų pamėgta vieta, sėte nusėtas tūkstančiais kryžių, kuriuos čia įvairiomis progomis stato gyventojai. Deivido Vybės nuotrauka.

Kai pirmą kartą lankiausi Lietuvoje, pastorius Valdas (Valdas Vaitkevičius, Šiaulių Laisvųjų krikščionių bažnyčios pastorius. Vert. past.) pasitiko mane Šiaulių traukinių stotyje ir paklausė: „Gal norėtumėt pamatyt kokių įdomybių? Prieš susirinkimą dar turime šiek tiek laiko...“ Suprantama! Juk atvykau į šalį, kurioje anksčiau nebuvau lankęsis, ir norėjau kuo daugiau sužinoti apie potencialią naują ICOMB narę – Laisvųjų krikščionių bažnyčią.

Tai, ką vėliau išvydau, buvo išties įspūdinga. Abejoju, ar dar kur nors pasaulyje yra toks nepakartojamas lankytinas objektas. Kalbu apie Kryžių kalną. Juk ši unikali lankytina vieta, įsikūrusi vos 12 km nuo Šiaulių, yra trys viename – šventa vieta, nacionalinis ir meno paminklas. Pasakojama, kad pirmuosius kryžius toje vietoje pradėjo statyti giminaičiai sukilėlių, 1831 m. kovojusių prieš Rusijos caro režimą. Kadangi artimiesiems neleisdavo atiduoti deramos pagarbos prie jų kapų, gyventojai nusprendė kryžius statyti ant šalimais buvusios kalvos. Po 1863 m. sukilimo ant kalvos išdygo dar daugiau kryžių. Pradėjo formuotis tradicija. Vėliau Kryžių kalnas tapo įžadų davimo vieta. XIX a. pabaigoje, pasigirdus gandams, kad tenai pasirodžiusi Mergelė Marija su kūdikėliu Jėzumi, žmonės pristatė dar daugiau kryžių. 1900 m. tų kryžių buvo priskaičiuota per 150.

Geresnės Tėvynės paieškos

Tą pirmąjį po Kalėdų sekmadienio rytą prabudau savo galvoje girdėdamas labai aiškią melodiją ir nuolat besikartojančius dainos „Laisvė“ priedainio žodžius:   Tai uždaryk mane, Tėvyne, savyje, kaip giesmę gerklėje mirtis uždaro, taip kaip uždaro vakarą naktis,....

Kas man čia dedasi? Kodėl daina, kurią paskutinį kartą turbūt girdėjau pavasarį per vieną iš Lietuvos nepriklausomybę pažyminčių švenčių dabar mane taip užgulė ir niekaip negaliu jos iškrapštyti iš savo minčių? Štai jei būčiau prabudęs su kokia nors mintimi iš Šventojo Rašto, tai manyčiau, kad man Dievas kalbėjo. Už tai jam padėkočiau ir tą rytą kaip nors įrašyčiau ir papildyčiau jau pasiruoštą pamokslą, nes kai Dievas kalba tai jis kažką nori arba man pačiam pasakyti, arba nori, kad tai perduočiau kitam žmogui, kuriam ta žinia yra aktuali. Tačiau, ką man daryti su tokiomis eilėmis paskutinį metų sekmadienį, kai rodos Lietuvoje viskas yra ramu?

Daugelis psichologų šioje vietoje man galėtų pasakyti, kad atsidarė kažkokios durelės iš mano atminties archyvų ir tokia daina pabėgo sutrikdydama mano rytą. Tad pakaktų, kad ryte nusiprausčiau po dušu, ir gerdamas kavą papasakočiau žmonai apie tokią paskutinio sapno pabaigą ir palikčiau visa tai sau, nes tai tiesiog toks atsitiktinumas, kokių būna šimtai.

Vis dėlto, pagalvojęs nusprendžiau - nepaliksiu šios minties taip jau sau. O gal būtent Jis (galvoju apie Viešpatį) ir pradarė mano atminties archyvus, pažadino tokiais didingais žodžiais mano mintis ir sudrumstė sekmadienio ryto ramybę, kad aš galėčiau tai pat pažadinti ir daugelio kitų mintis, kuriems jau išnyko arba nyksta Tėvynės koncepcija. Gal ir netuščiai praleisiu laiką rašydamas apie Tėvynę. Justino Marcinkevičiaus eilės sujaudino E. Masytę, kad ji sukūrė neblėstančio grožio Atgimimo himną ir tas himnas yra taip „užarchyvuotas“ daugelio mintyse, kad kai kuriems net rytais nei iš šio nei iš to lauk iššoka.

Pirmiausia pradėkime nuo to kas yra Tėvynė. Kažkada yra tekę klausytis per radiją žmonių pasisakymų apie tai kas jiems yra Lietuva Tėvynė. Vieni sakė, kad tai yra miškai, laukai, ežerai ir upeliai. Kiti kalbėjo, kad tai yra juos supantys žmonės, viena religija. Dar buvo tokių, kurie paminėjo kalbos ir kultūros svarbumą. Minčių kaip ir pasisakančių žmonių buvo daug. Iš tiesų į Tėvynę galima sudėti daug ką, su žmonių jausmais ir ką jie laiko esant Tėvyne nepasiginčysi. Turiu prisipažinti, kad užduodamas sau klausimą „kas man yra Tėvynė“ ir dar netgi intensyviai galvodamas apie tai lieku sutrikęs, tiesiog negaliu atsakyti kas tai yra.

Teologijos pagrindų studijos davė daugiau nei tikėjausi

Po dviejų metų studijų Evangeliškame Biblijos institute Šiauliuose su šypsena prisimenu laikus, kai teologinės studijos atrodė skirtos tik "aukštesnio" rango tikintiesiems.

Apie dviejų metų krikščionybės pagrindų studijų galimybę sužinojau visiškai atsitiktinai - išankstiniame artėjančios stovyklos vadovų susitikime užtikusi ant stalo nekaltai padėtą EBI studijas reprezentuojantį lankstinuką. Pasiėmiau, nors nieko rimto tuo metu negalvojau. Sako, kad lankstinukai nėra pats geriausias informacijos šaltinis, tačiau, mano atveju, jis mane atvedė į studijas - grįžusi namo, pavarčiau, nurodytame internetiame puslapyje paskaičiau apie galimybes, studijų lankstumą. Susidomėjau - "nuo rudens pradėsiu vesti Biblijos vakarus namuose, tai gal studijos EBI duos daugiau žinių, kas yra krikščionybė, dėl ko ir kuo tikime, duos "išminties", geresnio suvokimo ir pasitikėjimo", pamaniau.

Praėjus šiems dviems metams drąsiai galiu sakyti, kad studijos EBI pateisino mano lūkesčius. Studijų metu pakartojau/ užtvirtinau krikščionybės pagrindus, istorinius krikščionybės aspektus; dar labiau suvokiau Biblijos analizavimo atsakomybę; dvasinio augimo svarbą - visa tai buvo naudinga man ir kaip Biblijos grupelės vedančiajai, ir kaip asmenybei. Tačiau labiausiai mane džiugina, kad mano lūkesčiai buvo ne tik pateisinti, bet ir pranokti - Dievas studijų metu davė daugiau, nei aš tikėjausi.

Į vieną sesiją važiavau po konflikto darbe ir mano nuostabai visos sesijos metu dėstytojai lietė tokias temas kaip tarpusavio santykiai, dvasinė branda, žmogaus nuodėmingumas ir t.t. Į kitą sesiją važiavau sužinojusi apie draugės svarstymus dėl tapatybės ir tuo metu sesijoje kaip tik nagrinėjome temas apie žmogų supančią aplinką ir jos daromą įtaką, lytiškumą, krikščionišką etiką, įvairius judėjimus visuomenėje. Dar prisimenu buvo toks etapas, kai važiavau į sesiją dvejodama Biblijos studijų svarba žmogaus gyvenime, ir tuo metu kaip tik krikščionybės istorijos paskaitoje išpuolė tema apie asmenybes paskatinusias reformaciją Bažnyčioje ir jų gilų santykį su Šv. Raštu (kas ir paskatino pokyčius ne tik šių žmonių, bet ir visos žmonijos gyvenimuose) - šie išgyvenimai tai tik dalis mano patyrimų. Po kiekvienos sesijos išvažiuodavau Dievo nustebinta - Jis žino mano gyvenimą, mano sunkumus, džiaugsmus, sprendimus ir net smulkmenas ir neslepia savo veido nuo manęs, bet kaip tik yra šalia, verčia apie tai mąstyti, nurodo, kaip turėčiau teisingai elgtis toje situacijoje. Laikas EBI buvo puikus Dievo artumo pajautimas.

Izajo knygoje 55 skyriuje rašoma:

⁸ „Nes mano mintys – ne jūsų mintys,

o mano keliai – ne jūsų keliai“, – VIEŠPATIES žodis.

⁹ „Kaip aukštas dangus viršum žemės,

taip mano keliai viršija jūsų kelius

ir mano mintys – jūsų mintis.

Dievas savo jėga gali padaryti nepalyginti daugiau, negu mes prašome ar išmanome - LINKIU TAI PATIRTI TAU PAČIAM!

Daugiau apie studijas EBI (priėmimą, galimybes, studijų lankstumą) ieškokite čia.

 

 

Bendruomenės išvyka į Dubingius - Fotoreportažas

Birželio 7 d., bendruomenės šeimos su savo draugais išvyko į Dubingius, kur atšventė ir paminėjo dar vienų mokslo metų pabaigą. Užlipome ant Dubingių piliakalnio, susipažinome su senąją šia gyvenusių žmonių istorija, pamatėme senosios Dunbingių reformatų bažnyčios pamatus pačiame piliakalnio viršuje. Vėliau nusileidome žemyn prie Asvejo ežero ir vėl pakilome į miestelio centre įsikurusį Asvejos regioninio parko turizmo centrą, kuriame daugiau susipažinome su senaisiais Dubingių gyventojais, jų papročiais, rūbais, taip pat gamta ir netgi ežero gelmėmis. 

Ačiū gidėms Laurai ir Rūtai už neapsakomą kantrybę pasakojant istorijas aplink be paliovos šurmuliuojant mažyliams. 

Geros visiems vasaros! 

Lauksime jūsų pailsėjusių ir paaugusių kitais mokslo metais!