Buvo visko: šiltos, šiltos pirties, įvairių grožio procedūrų, vakarienės, maldos, asmeninio dalijimosi, užtarimo, dar vakarienės, filmo apie meilę. Paskui iš ryto dar buvo: pusryčių, Beatos šokoladainio :), Rūtos knygos (čia tokia knyga iš Biblijos) studijų, dar pusryčių ir paskui po valandos pietų...:) Į tarpus dar buvo mažų mergaičių nešiojimo, valgio ruošimo, kavos gėrimo ir nenumaldomo kalbėjimo apie vyrus, vaikus, drauges ir save pačias.
O jau kaip smagu miegot su draugėmis kartu ant žemės šalia židinio!!! Neprisimenu, kada tai paskutinįkart dariau (nebent skautų stovykloje 10 klasėje). Žinot, tada kai plepama iki kol užmiegi, nes nesiverčia daugiau liežuvis...
Aš pati stengiausi į laikrodį nežiūrėti nei penktadienį (na ir kas, kad desertą valgai išmušus 12-ai?), nei šeštadienį, kada vistiek teko susipakuoti viską ir dumti namo... Palaimintas minučių neskaičiavimas...
Grįžus pasakiau vyrui: šitiek prisibendravom! Ir apie rimtus, dvasinius išgyvenimus, ir apie paprasčiausią-eilinę-nusėdusią kasdienybę, kurioje kiekviena iš mūsų, moterų, gyvename. Turbūt jau geriau viena kitai išsiplepėti, nei bandyti laukti, kol, bent jau mano visi vyrai, supras, ką aš noriu jiems pasakyti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą