Šių metų kovo 11d., kaip ir kiekvienais metais, visų LKB bendruomenių nariai susirinko puoselėti tarpusavio bendrystės ir stiprinti evangelinės tapatybės - tokie pagrindiniai kasmetinės konferencijos tikslai. Šiais metais pamokslai ir seminarai buvo nukreipti Kristaus taikdarystės temos link, tačiau ar konferencija buvo naudinga, ar tema buvo aktuali, ar bendravimas žmones atgaivino geriausiai galima sužinoti iš pačių konferencijos dalyvių. Pasidalinti savuoju patyrimu buvo paprašyta Jekaterina Rakovska iš Vilniaus LKB bendruomenės.
Dievas konferencijos metu man kalbėjo ne per giesmes, pamokslą ar seminarą, bet per bendravimą su kitu tikinčiuoju. Artimo patiriami išgyvenimai man padėjo atrasti atsakymą į ilgai turėtą klausimą. Trumpai pasidalinsiu:
"Dieve, kodėl man?" - prieš daugelį metų, kai priėmiau Kristų į savo širdį, klausiau Jo: "Kodėl Tu leidi tam tikriems dalykams atsitikti mano gyvenime?". Buvo sunku pasitikėti Dievu. Vis galvojau, jeigu pasirenku Dievą, ar tikrai Jis visada bus su manim, ar tikrai palaimins, padės, sutvarkys? Patyrus kažką skausmingo, nemalonaus, paprastai užduodame Dievui klausimą "kodėl", tiesa? Tai nėra tik retorinis klausimas. Užduodami jį tikimės labai greitai gauti atsakymą. Greito atsakymo tikėjausi ir aš, tačiau klausimas vis "kybojo ore". Dievas atsakinėjo į daugelį kitų klausimų, bet tik ne į šį. Begant laikui susitaikiau, nurimau ir pamiršau apie jį.
LKB konferencijos metu mano draugė papasakojo apie sunkumus, kuriuos pastaruoju metu išgyvena. Beklausydama, tą minutę supratau sunkumų prasmę, ir joje atpažinau save prieš 10 metų. Supratau, kad neturiu teisės teisti ar kaltinti kito, sunkumus patiriančio, žmogaus, bet tik apkabinti, paguosti, melstis kartu ir sakyti jam, kad jei patiki gyvenimą Kristui - visada laimi. Aš tai žinau, nes pati patyriau ir galiu sakyti, kad sunkumus nugalėjau kartu su Kristumi. Konferencijos metu supratau, kad Dievo vaikams viskas išeina į gera ir Jis bet kokias šetono išdaigas panaudoja savo naudai. Praeitis ir turimos žaizdos, mus visus persekioja, tačiau iš tikrųjų tai nėra taip svarbu, ir noriu palinkėti visiems būti stipriems sunkume, kaip M. Liuteris sakė: "Jei velnias primena tau apie tavo praeitį, primink jam apie jo ateitį".
Tarpusavio bendravimas konferecijos metu iš tikrųjų yra didelis palaiminimas ir atgaiva kiekvienam atvykusiam. "Gera matyti bendrumą tarp miestų, kad mūsų yra daugiau. Patyriau daug džiaugsmo ir šventės"/"Patyriau krikščionišką bendrystę ir išgirdau nuostabių liudijimų"/ "Smagu matyti daug tikinčių žmonių"/"Sutikau daug naujų žmonių, kurie įkvėpė tikėjimui, skaityti ir suprasti Raštą. Žinau, kad su jais dabar galėsiu susitikti ir po konferencijos"/"Buvo gera susitikti brolius iš kitų benedruomenių, pajusti, kuo jie gyvena. Kartu šlovinti ir melstis"/"Išgirdau, kaip Dievas veikia kitų žmonių gyvenime"/ - dalinosi žmonės po konferencijos.
Ne vienas po konferencijos pasijuto stipresnis dvasiškai: "Jaučiausi dvasiškai praturtėjęs"/"Pasijutau sutvirtinta tikėjime ir Dievo meilėje"/ "Sustiprino troškimą gyventi su Jėzumi"/ "Pakylėta dvasia ir siela"/ "Rastas atsakymas į tam tikrus turėtus dvasinius klausimus"/"Šlovinimas buvo tiesiog nuostabus", "Konferencija dvasiškai įkvėpė, kilo idėjų"/ "Gavau daug minčių pamąstymui".
Kadangi Dievas naudoja skirtingus būdus prisiliesti prie mūsų širdžių, kai kam labiausiai patiko seminarai ir pamokslai: "Žodis buvo labai padrąsinantis ir raginantis"/"Labai gera paskaita, gavau daug atsakymų į gyvenimo klausimus"/ "Visi pamokslai buvo labai stiprinantys, geri"/"Žodis stiprino mano tikėjimą ir leido girdėti Viešpatį šnekantį brolių ir sesių lūpomis".
Dėkojame kiekvienam atvykusiam, pasidalinusiam savo gyvenimo patirtimi vienas su kitu - kaip matome, esame vieni kitiems labai svarbūs - buvimas kartu mus stiprina, motyvuoja ir verčia neužmigti tikėjime, o būti budriais.
Nelik namuose kitais metais - ATVAŽIUOK, tikrai neliksi nusivylęs!!
Aprašymą užbaigsiu žmonių atsiliepimais, kurie geriausiai ir apibendrina buvusią konferenciją:
"Konferencija buvo žiauriai gera, su pastiprinimu važiuoju namo!!"
"Pasijutau didelės Kristaus šeimos nare ir didžiuojuosi tuo".
Iki pasimatymo kitais metais.
Rengė: Dovilė Jakaitytė
Fotografijos: Giedriaus iš ALKB
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą