Moterų konferencija 2010 - registracija pratęsiama iki rugsėjo 25d.

Šiais metais jums paruošėme kitokią konferenciją. Per praėjusias moterų konferencijas daug kalbėjome apie Dievą, Jo pažinimą, bendravimą ir santykį su Juo. Per šiųmetį renginį kviestume daugiau apie tai nekalbėti, o imti ir praktikuoti tai, kas mūsų gyvenime yra svarbiausia. Pirmą konferencijos dieną skirsime maldai, kuri padės mums visoms kartu pirmiausia ieškoti Dievo karalystės, o sekmadienį visos drauge švęsime.

Konferencijos metu Dievo žodžiu ir savo gyvenimo patirtimi dalinsis Klaipėdos Miesto bažnyčios misionieriai Garrett ir Sophi Gillilandai.

Registracijos pradžia konferencijos vietoje – spalio 2 d., šeštadienį, 9 val.

Konferencijos pradžia – spalio 2 d., šeštadienį, 11 val.

Konferencijos pabaiga – spalio 3 d., sekmadienį, apie 14 val. Tačiau programai pasibaigus konferencijos dalyves raginame neskubėti išvažiuoti: galite dar pabūti nuostabiame gamtos prieglobstyje, pasivaikščioti miške ar prie ežero, išgerti puodelį kavos kavinėje.

Informacija apie registraciją:

1 žingsnis. Pervesti konferencijos dalyvės mokestį* į VLKB sąskaitą:

Vilniaus Laisvųjų krikščionių bažnyčia
Įmonės kodas: 9210063
Įmonės adresas: Subačiaus 6–30, Vilnius
Sąsk. Nr. LT76 7300 0100 7592 0976

2 žingsnis. Nusiųsti registracijai el. laišką adresu audra@lkb.lt arba paprastą laišką adresu Kalvarijų 152–58, Vilnius. Laiške būtina nurodyti besiregistruojančios moters vardą, pavardę, miestą ir su kuo, iš užsiregistravusiųjų pageidautų kartu gyventi triviečiame kambaryje.

* Užsiregistravus ir pervedus konferencijos dalyvės mokestį iki rugsėjo 10 d. kaina vienam žmogui – 150 Lt. Registruojantis rugsėjo 11–20 d. – 170 Lt. Į kainą įskaičiuota dviejų dienų konferencijos programa, dviejų dienų maitinimas ir nakvynė puikiame viešbutyje.

Telefonas pasiteravimui dėl registracijos: +370 611 56005 (Audronė Briedienė)
Kitais su konferencija susijusiais klausimais: +370 676 34739 (Vita Rulinskienė)

Konferenciją organizuoja Vilniaus Laisvųjų krikščionių bažnyčios moterys kartu su kitomis LKB narėmis. Daugiau informacijos apie Laisvųjų krikščionių bažnyčią galima rasti internete adresu http://www.lkb.lt/
Moterų konferencijos namai internete: http://www.moterukonferencija.blogspot.com/
Nuorodas, kaip atvykti į konferenciją rasite: http://www.litorina-dubingiai.lt/

Nuotraukos iš šių metų Palapinių šventės

Vaikai ir tėvai ruošiasi futbolo varžyboms.

Vaikai ir tėvai jau žaidžia futbolą.

Vakarinis bendravimas. Kalbame apie bažnyčios strategiją.

Dar kartą prisimename bažnyčios Viziją ir Misiją.

"Šildomės" terasoje. Laukiame krikšto.

Nuotaikos....

Sodybos šeimininkas ir bažnyčios tarybos pirmininkas Edmundas

Šlovintojas Arnoldas. Šalia Dovilė ir Justas.

"Atvažiavau į Lietuvą, nes norėjau išbandyti save"

Šiais metais mūsų bažnyčioje vasaros praktikos tikslu vieši Claire Eades. Ji atvyko į Lietuvą liepos 5d. Didžiąją laiko dalį praleidžia Vilniuje, tarnaudama vaikų stovyklose. Iki savo misijos pabaigos, rugpjūčio 5d., Claire dar pabuvos ir Klaipėdoje. Daugiau su ja susipažinti galite žemiau pateikiamame interviu. 

Trumpai papasakok apie save

Mano vardas Claire Eades, man 20 metų. Aš esu iš Anglijos, gyvenu Glossop miestelyje, kuris yra 30 km nuo Mančesterio. Aš mokausi Redcliffe Biblijos mokykloje, kuri yra misionierių mokymo centras pietvakarių Anglijoje. Nuo rugsėjo pradėsiu savo trečius mokslo metus. Gyvenu su mama, tėčiu ir seserimi. Visa mano šeima yra krikščionys ir mes lankome kelias skirtingas sekmininkų bažnyčias.

Papasakok apie savo bažnyčią

Mano ir mano šeimos bažnyčioje lankosi apie 50 žmonių ir bažnyčia yra auganti. Mes turime daug jaunimo ir jie visi yra nuoširdžiai tikintys žmonės. Kartais aš savo bažnyčioje prisidedu prie šlovinimo komandos. Vieną kartą man buvo leista ir pravesti pamaldų šlovinimą, o tai jau labai didelis iššūkis.

Savo bažnyčioje lankau namų grupelę, kuri vieną savaitę susirenka Biblijos studijoms, o kitą savaitę maldai. Taip pat renkasi ir jaunimo grupelė.

Kaip tu patikėjai Dievu?

Aš visą gyvenimą ėjau į bažnyčią. Ir visą gyvenimą žinojau, kad yra Dievas. Dievo galia pradėjau tikėti, kai man buvo 13. Dauguma vaikų, kurie užauga bažyčioje, ilgai nežino, ar jie yra tikrai tikintys. Kai tapau paauglė, turėjau labai aiškiai apsispręsti - ar seksiu Kristumi, ar eisiu į kitą pusę. Tada keli mano draugai pasikrištijo ir aš nusprendžiau, kad taip pat noriu krikštytis. Gaila, bet tuo metu aš vis dar netikėjau Jėzumi, nors tai yra būtina sąlyga krikštui.

Mes bažnyčioje ruošėmės krikštui ir mokėmės pagrindinių tikėjimo tiesų. Aš staiga pasijutau kalta dėl savo netikėjimo. Naktį prieš krikštą meldžiausi, kad Dievas man apreikštų save. Per krikšto ceremoniją mano pastorius davė mums Biblijos eilutę, specialiai parinktą krikštui. Ta Biblijos ištrauka labai gyvai mane palietė, nes tai buvo kaip tik tai, kuo aš tada gyvenau.

Kadangi aš lankiau Sekmadienio mokyklą, viską žinojau apie Jėzų - žinojau, kad Jis mirė už mano nuodėmes, taip pat mintinai mokėjau Atgailos maldą, meldžiausi ta malda ir pakviečiau Jėzų į savo gyvenimą prieš eidama į vandenį. Kai jau buvau vandenyje, galėjau užtikrintai atsakyti, kad TAIP, aš tikiu Dievu, tikiu Jėzumi ir tai liudiju krikštu.

Nuo tos dienos aš visą laiką stengiuosi daryti tai, ką Dievas man sako.

Kodėl tu dabar mokaisi Redcliffe Biblijos mokykloje?

Kai dar buvau paauglė, žmonės man sakydavo, kad turėčiau mokytis Biblijos mokykloje. Bet paaugliai visą laiką daro viską priešingai. Kai baigiau mokyklą būdama 18, nusprendžiau susirasti darbą. Išsiunčiau dešimt CV į ligonines, kad galėčiau dirbti slaugytojos padėjėja. Nors aš turėjau patirties ir puikiai pasirodžiau per pokalbius, manęs niekas neprimėmė. Taigi, nors ir nenorėjau mokytis universitete, daugiau neturėjau, ką daryti, užpildžiau reikiamus dokumentus, kad įstočiau į anglų k. ir istorijos specialybę. Širdyje žinojau, kad Dievas visai nenorėjo manęs ten matyti ir, kai tik sustabdžiau stojimo procesą, iš karto žinojau, kad teisingai pasielgiau.

Toliau meldžiausi ir prašiau Dievo, kad jis parodytų, ką man toliau daryti. Rugpjūčio mėnesį radau Redcliff`o internetinę svetainę ir iš karto internete užpildžiau stojimo anketą. Vėliau nuvykau ten į pokalbį. Po dviejų savaičių pradėjau savo studijas ten. Ir tai yra pats geriausias mano gyvenimo sprendimas.

Kaip tu atsidūrei Lietuvoje?

Redcliffe Biblijos mokykloje aš mokausi Praktinės teologijos programoje. Jos metu studentai važiuoja į įvairias misijos keliones. Iki šių metų aš jau buvau dviejose vietose: vieną kartą - bažnyčioje Anglijoje, o kitą - krikščioniškoje radijo stotyje. Abi praktikos truko 6 savaites. Aš jau turėjau važiuoti kažkur iš Anglijos, kad sužinočiau, ko Dievas nori iš manęs. Man reikia žinoti, ką norėsiu daryti po studijų.

Važiuojant į Lietuvą aš norėjau išbandyti save. Aš noriu suprasti, ar galiu išgyventi kitoje kultūroje būdama viena, be savo šeimos. Rita Rimkienė, kuri mokėsi mūsų universitete, pasiūlė man važiuoti į Lietuvą, į Vilniaus Laisvųjų krikščionių bažnyčią. Man atrodė, kad tai buvo teisingas sprendimas.

Jau praleidai daugiau nei dvi savaites Lietuvoje, papasakok savo įspūdžius

Visi tikrai yra labai labai draugiški! Aš dėl to labai jaudinausi. Galvojau, kad galėsiu susidoroti su veiklomis ir darbais, bet jeigu nebūtų gerų santykių su žmonėmis, būtų buvę labai sunku.

Mano skrydis į Lietuvą buvo labai sunkus. Man jis visai nepatiko! Aš pirmą kartą skridau viena lėktuvu iš savo šalies! Bet pirmas dalykas, kurį Artūras padarė mane pamatęs, buvo apsikabinimas. Man buvo taip gera, kad aš pasijutau kaip namie.

Aš dažnai jaudinausi ir pergyvenau, kaip man seksis čia, Lietuvoje. Bet žmonės, su kuriais bendrauju, juokiasi kartu su manimi ir iš manęs, o tai man įrodo, kad jie yra draugiški ir atviri.

Man taip pat labai patinka Vilnius, toks, koks jis yra. Kai ateinu pas žmones į namus, nesijaučiu, kad trukdyčiau jiems. Jurgita Makaravičienė, pas kurią praleidau net septynias dienas, pradėjo su manimi kalbėti lietuviškai. Tai man buvo kaip patvirtinimas, kad aš esu jų namiškė.

Man pats sunkiausias dalykas Lietuvoje – teisingai pereiti gatvę! Labai sunku susigaudyti, iš kurios pusės saugotis mašinų. Kitas nemalonumas būna tada, kai įsijungiu televizorių ir matau amerikietiškas laidas, kuriose kalba angliškai, tačiau viskas įgarsinta lietuviškai ir aš vistiek nieko nesuprantu… Tada jau telieka išjungti televizorių. 

Vaikų dienos stovykla 2010

Šių metų, liepos 19-23 d.d. mūsų bažnyčios patalpose rengėme vaikų dienos stovyklą.
Tėveliai vaikus atveždavo apie 9 val. ir pasiimdavo iki 17 val. Stovykloje dalyvavo 7 vaikai.

Kiekvienos dienos rytą kartu su vaikais skaitėme Šv.Raštą, kalbėjomės apie tai, ką sužinojom, darėm darbelius, kartu pietavome, po pietų ilsėdavomės ir važiuodavom į kokią nors įdomią vietą.

Savaitės bėgyje pabuvojome Vilniaus m. senamiestyje, Gedimino pilyje ir Sereikiškių parke; du kartus buvome maudytis prie Tapelių ežero, vieną popietę žiūrėjome filmą, o penktadienį aplankėme Profesinės reabilitacijos centrą.

Visos savaitės metu, vaikai, į savo pasigamintas knygeles, rinko 3D lipdukus, kuriuos gaudavo už įvairius pasiekimus, gerą elgesį, išmoktas istorijas ir kelionėse pastebėtus daiktus.
Stovykloje visą laiką dirbo Artūras, o jam talkininkavo bažnyčios praktikantė iš Anglijos Claire Eades. Vita su mažaisiais vaikais aplankydavo kiekvieną dieną ir padėdavo vaikus vežioti.

Daugiau nuotraukų pamatysite čia: http://picasaweb.google.com/vilniauslaisvieji/VaikuDienosStovykla2010#

Futbolo nenugalimieji

Praeitą sekmadienį baigėsi FIFA Pasaulio futbolo čempionatas. Sekamdienio popietę Artūras Karenga kvietė visus vaikus ir jų tėvelius kartu pažymėti šią sporto šventę. Kadangi, Lietuvą aplankė tikras vasariškas karštis, šventę teko atšaukti. Vis dėlto, pamaldų metu vaikai galėjo prie bažnyčios bent truputį pabėgioti, pažaisti futbolą ir pademonstruoti savo aprangą. O bažnyčioje liko juos pasveikinti ir apdovanoti.

Štai kelio nuotraukos