Dž. Bunjano knygos “Piligrimo kelionė” kritinis vertinimas

   Džonas Bunjanas – XVIIa. Anglijoje gyvenęs ir aktyviai veikęs krikščionis rašytojas bei pamokslininkas. Biografijoje rašoma, kad jo visas gyvenimas buvo nelengvas: jau jaunystėje jis iš tėčio perėmė darbinius įgūdžius ir dirbo paprastu keliaujančiu meistru; per vienerius metus jis neteko motinos ir sesers; tada šeimoje atsirado pamotė ir Džonas išvyko tarnauti į armiją. Džonas Bunjanas savo jaunystę vadino apleistu gyvenimu nuodėmėje, tad savo dvasinę kelionę pradėjo nuo tada, kai išgirdo balsus ir pamatė baimę keliančias vizijas. Nenuostabu, kad ir jo knyga, bene pats žymiausias pasaulyje alegorinis veikalas, „Piligrimo kelionė“ parašyta remiantis autoriaus patiriamais vaizdiniais. Įtikėjęs Džonas Bunjanas pamokslavo ne tik bažnyčioje, bet progai pasitaikius, ir už jos ribų. Ne kartą suimtas, įkalintas ir bandytas perkalbėti dėl savo aktyvaus pamokslavimo, Džonas Bunjanas išlaikė karštą troškimą skelbti Dievo žodį kiekviename savo žingsnyje, tad tai darė iki pat mirties - po apsilankymo pas tėvą ir sūnų, kuriuos ėjo sutaikyti, Džonas persišaldė ir mirė.

   Džono Bunjano knyga „Piligrimo kelionė“ yra laikoma labai svarbia krikščioniško dvasingumo kelią apibūdinančia knyga ir yra išversta į daugelį kalbų. Teigiama, kad vienu metu jos vertimas į kitas kalbas buvo labai stipriai paplitęs ir ji buvo įtraukta į labiausiai verčiamų knygų sąrašą po Biblijos. Matomas šios knygos populiarumas parodo teksto reikšmingumą ir svarbą krikščionių dvasiniam augimui. Šiame darbe bus trumpai pristatomas knygos turinys; iškeliami klausimai ir pamąstymai; pateikiamas apibendrinimas ir rekomendacijos skaitytojams.

Moterų atgaivos savaitgalis Druskininkuose

Spalio 12-13d. bendruomenės moterys praleido nuostabų savaitgalį Druskininkuose. Tai buvo tikra atgaiva ir dvasiai, ir kūnui. Turėjome progą pasilepinti pirties malonumais, gardžiu maistu, ramiu ir netrikdomu miegu , o svarbiausia nuoširdžiu ir atviru bendravimu vienom su kitomis ir žinoma su Dievu. Buvo nuostabu dar labiau viena kitą pažinti, susibendrauti, pasidalinti savo džiaugsmais, rūpesčiais, išgyvenimais, netgi padėti išspręsti tam tikrus keblumus „ Dilemų teatre“. Kiekviena bendravimo akimirka man buvo tikras palaiminimas. Tikrai gera klausytis, kaip Dievas veikia kitų moterų gyvenime, kokie nuostabūs stebuklai vyksta kiekvieną dieną. 

Dalijimasis liudijimais turbūt viena iš įsimintiniausiu savaitgalio dalių, kuri dar labiau padėjo suvokti Viešpaties didybę, Jo nesibaigiantį  rūpestį  ir gailestingumą. Dar vienas nepakartojamas savaitgalio potyris, tai asmeninis laikas praleistas su Dievu, atrodo toks įprastas, tačiau atsiribojus nuo visų trikdžių ir rutinos, visiškai naujas ir nepakartojamas. Tai laikas kuomet tikrai galėjome pasijausti Dievo kūrinijos dalimi. 

Tad galiu drąsiai pasakyti, kad šis savaitgalis atnešė gerokai daugiau nei tikėjausi ir buvo ne tik paprastas  moterų pasibuvimas, bet tikras atgaivos ir prisipildymo laikas iš Dievo.

Rasa

2013 m.

Visos kartu prie Nemuno vingio

Pasivaikščiojimas auksiniais takais

Ir kurorto gatvėmis

Nemuno vaizdai nuo gražiosios Druskininkų alėjos

Skaistė, Virginija ir Vaiva

Rasa ir Marija

Šventiniai sekmadienio pietūs - buvo taip skanu, kad nieko neliko!

Susitvarkymas...

Arbūzo šventė bendruomenėje

 
 


















Kokia nuostabi proga pabūti visiems kartu ir pasidžiaugti rudens derliumi su vaikais!!!

Šį sekmadienį (spalio 20d.) po pamaldų visi esate kviečiami užtrukti ir vieną valandą praleisti žaidžiant žaidimus, valgant arbūzus, varžantis, atsakinėjant į viktorinos klausimus ir spėliojant, kokią paslaptį slepia arbūzas. 

Maloniai prašome ateiti su truputėliu vaišių, arbūzais ir linksma nuotaika! 

Iki sekmadienio!

Sekmadieninio darželio  mokytojos ir darželinukai

Iliustracija paimta iš www.hopemelonfest.com

Biblijos studijų grupelės vėl renkasi

Suskambus rugsėjo 1-osios varpams į mokymosi suolus po vasaros grįžtame visi - tiek vaikai, tiek suaugę. Vaikai mokykloje toliau mokosi pasaulio pažinimo, tuo tarpu suagusieji, jau praėję šį kursą, tęsia mokslus gilindamiesi į savęs pažinimą, gyvenimo prasmės, tikslo ir vilties paieškas.

Pastebima, kad žmonės norėdami surasti atsakymus į šiuos klausimus, naudoja įvairius būdus: skaito plačiai paplitusią ezoterinę literatūrą, lanko jogos užsiėmimus, klausosi ir gėrisi Dalai Lamos apsilankymu ar paskiria laiką Biblijos studijoms. Siūlomų būdų šiais laikais yra tikrai nemažai, tačiau negi jie visi veda į teisingą savęs suvokimą?

Įvairi ezoterinė literatūra žmogų įvardina, kaip dievą, galintį valdyti visatą ir visa, kas joje; teigiama, kad jis yra centras ir viskas sukurta jam. Kokie malonūs žodžiai savimeilei paglostyti, tačiau tikriausiai dauguma sutiksime, kad ir kaip norėtume, negalime visko valdyti (įdomu, kodėl vėluoja autobusai, kai man taip reikia būti laiku darbe?, kodėl susimaunu, kai stengiuosi viską suplanuoti ir sudėlioti?). Jei neteisingu būdu naudojamės, turime klaidingą savęs vaizdą, t.y klaidingai suvokiame save ir visa kita, kas supa mus.

Biblija atveria visai kitokį žmogaus vaizdą nei prieš tai įvardintas. Žmogus nėra tas asmuo apie kurį viskas sukasi, nes jis yra ribotas, laikinas, nuodėmingas ir silpnas (dabar suprantu, kodėl autobusas vėluoja - pati tingėjau atsikelti ryte 10min. anksčiau, kad į jį suspėčiau; susimoviau savo planuose, nes planuoti yra taip sudėtinga, kad galiausiai patampu išsiblaškiusi nuo to noro viską suspėti padaryti). Turėdami tokį suvokimą apie save suprantame, kad nesame tobuli ir mums verkiant reikia Kristaus aukos/pagalbos norint būti Dievo artume ir mėgautis jo išmintimi bei vadovavimu. Tik turėdami teisingą Dievo sampratą, teisingai mąstysime apie save ir kitus.

Tad tam, kad Dievo samprata būtų teisinga, 

visus kviečiame studijuoti Bibliją grupelėse pagal CBSI metodą (http://cbsinternational.org/) 

trečiadieniais 18:00-20:00 
skirtingose Vilniaus miesto vietose: 

Lazdynuose, atsakingas asmuo: Dovilė (dovileja@gmail.com)

Vilniaus miesto centre, atsakingas asmuo: Vita (vita.rulinskiene@gmail.com)

Biblijos studijos šeimoms (organizuojamas vaikų užimtumas) miesto centre, atsakingas asmuo: Indrė (indre_jakstaite@yahoo.com)

Vietų dar yra, laukiame jūsų :)

"Kitokia" vaikų stovykla 2013m.

Šią vasarą Šniūraičių kaimo vietovėje vėl aidėjo vaikų juokas. Kaip ir kiekvienais metais Laisvųjų Krikščionių Bažnyčios organizuojama vaikų stovykla suteikia galimybę visiems dalyvaujantiems (t.y. ne tik vaikams, bet ir vadovams bei savanoriams) bent kelioms dienoms ištrūkti iš savo kasdienių darbų bei užsiėmimų ir ilsėtis gamtoje tiek aktyviai bendraujant vienas su kitu, tiek pasyviai tinginiaujant ramybės laiko metu. 

Šiais metais stovykloje dalyvavo 40 vaikų, tad Šniūraičių kaimo gyventojai tikrai girdėjo mus esant :) Stovykloje vaikai buvo kviečiami susitikti su Jėzumi įvairiose gyvenimo situacijose: savo kasdienybėje; ligoje, kai serga kūnas, širdis ar siela; tada, kada yra nemėgstami. Vaikai sužinojo, kad Jėzus randa žmones net ir tada, kai jie jo neieško bei būna šalia, kai yra sunku. Kiekviena tema buvo aptariama tylos laiko metu, per bendrą mokymą, žaidžiant žaidimus, vakare sėdint prie laužo ir klausantis svečių istorijų/liudijimų. 

Vaikai kartu su vadovais imituodami Petro pakvietimo sekti Jėzumi istoriją darėsi meškeres ir gaudė šalimais esančiame upeliuke žuvis; prisimindami per stogą nuleisto ligonio istoriją ir išmokę pirmosios pagalbos teikimo būdus, vienas kitam padėjo, gelbėjo ir tvarstė. Buvo nepamiršta ir Biblijoje aprašoma Pauliaus kelionė, kurios metu jis sutiko Jėzų, tad vaikai jodinėjo arkliais šalimais esančioje sodyboje bei turėjo galimybę pasivažinėti motociklu. Kadangi nei viena stovykla neapsieina be naktinio žygio, bei talentų vakaro, tad ir šiais metais vaikai su fakelais žygiavo klausytis naktinės istorijos, pasakojo anekdotus ir visus stebino savo nuostabiais talentais. Nepaisant lietaus ir ligų, gera nuotaika lydėjo visus iki pat stovyklos pabaigos. O išsiskirstydami dauguma žadėjo vėl susitikti kitais metais jau paūgėję, su naujomis patirtimis ir įspūdžiais.