Sekminės krikščionims yra antra pagal svarbą šventė. Pirmosios svarbos – Velykos, Viešpaties Jėzaus Kristaus mirtis ir prisikėlimas. Ypatinga Sekminių reikšmė yra ta, kad jos laikomos krikščionių bažnyčios gimtadieniu.
Iš tiesų Sekminės buvo švenčiamos dar prieš bažnyčios susikūrimą. Tai buvo viena iš įprastai švenčiamų Izraelio švenčių, apie kurią rašoma Kunigų 23, 15, kada po Paschos (arba Velykų) praėjus penkiasdešimčiai dienų, arba septynioms savaitėms, kai Dievas Izraeliui davė dešimt Įstatymų, buvo švenčiama Shavuot – Derliaus, arba Savaičių šventė. Mes tądien matome Jėzaus mokinius Jeruzalėje, greičiausiai kaip ir daugelis izraelitų pasiruošusius švęsti šią šventę. Ir juos staiga ištinka Jėzaus pažado apie Šventosios Dvasios nužengimą išsipildymas.
Taigi ką mes žinome apie Sekmines prieš nužengiant Šventajai Dvasiai? Jos yra prisietos prie tautos išsilaisvinimo iš vergijos, jos yra sutapatintos su Dievo Įstatymo gavimu, jų švęsti į Jeruzalę suvažiuodavo žydai ne vien tik iš Izraelio, bet ir iš tolimiausių imperijos regionų.
Aptariamas tekstas pažymi naują šios derliaus šventės prasmę: dovana Dievo žmonėms – Šventosios Dvasios nužengimas. Jėzus buvo kalbėjęs: Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jos galybės ir tapsite mano liudytojais Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje ir ligi pat žemės pakraščių (Apd 1, 8).
Iki Šventosios Dvasios nužengimo mes matome mokinius daugiau laiko leidžiančius maldoje, studijuojančius Raštus, jie jau išrinkę į Judo vietą naują apaštalą Motiejų ir kartu sutinka Sekminių šventę (žr. Apd 1, 14, 16, 20, 26.2, 1). Tuo laikotarpiu, kai mokiniai jau matė prisikėlusį Jėzų, bet dar nebuvo nusileidusi Šventoji Dvasia, mes matome juos labiau sutrikusius ir besilaikančius Dievo link vedančių dalykų. Kaip Izaijo 26, 8: tavo teismų takuose, VIEŠPATIE, mes laukiame tavęs. Taip ir mokiniai: visi ... drauge vienoje vietoje laukė Jėzaus pažado išpildymo tikėdami, praktikuodami tikėjimą palaikančius dalykus. Bendruomeninė vienybė, buvimas kartu, Dievo laukimas – į tai atsiliepia Viešpats ir nepalieka Jėzaus sekėjų nežinioje.
Mes skaitome apie šį Šventosios Dvasios nužengimą ir dabar jį laikome istoriniu bažnyčios gimimo ir pasaulinių misijų pradžios įvykiu, bet į tuos pačius dalykus pažvelkime šiandieniame mūsų pačių kontekste.
Akivaizdus to istorinio įvykio požymis yra tai, kad Šventoji Dvasia pripildo. Ji pripildė namą, kuriame sėdėjo mokiniai, pripildė visus, kurie ten sėdėjo. Juos apėmė tokia tikrovė, kokios jie anksčiau nebuvo patyrę. Namo pripildymas turėjo išorinių požymių – tai vėją primenantis ūžesys, ugnies liežuviai virš mokinių galvų. Šventajame Rašte dvasia ir vėjas yra tas pats žodis – pneuma. Ezechelis pranašauja: Ateik, dvasia, iš keturių vėjų ir padvelk į tuos užmuštuosius, kad jie atgytų. Pranašavau, kaip man buvo liepta, ir į juos įėjo dvasia; jie atgijo, ir pakilo ant kojų. Jis kreipėsi į mane: „Žmogau, šie kaulai – visi Izraelio namai“ (Ez 37, 9–11).
Iš tiesų Šventoji Dvasia Ezechielio pranašystėje atgaivino Izraelio namus, o Sekminių dieną, kaip matome, ji pripildė namą, kuriame drauge buvo mokiniai, ir atgaivino tuos kaulus – Izraelio namus – suteikdama jiems naują kūną. Pagal pranašystes – Kristaus Bažnyčia nuo Sekminių yra Izraelio namai. Mes, kurie tikime ir sekame Jėzų, esame Abraomo palikuonys pagal tikėjimą, esame tikrasis Izraelis. Tai yra be galo didelė malonė.
Šventoji Dvasia pripildė ir mokinius. Kaip atrodo Šventosios Dvasios pilni mokiniai? Jie tapo jautrūs Dvasiai ir iš vidaus pradėjo kalbėti, kaip Dvasia jiems davė prabilti. Pilni mokiniai per Šventąją Dvasią kalba tai, kas yra svarbu Dievui. Taigi Sekminės yra pilnatvės šventė.
Daugelis žmonių šiame pasaulyje jaučiasi tušti, kalba apie savo širdies tuštumą ir beprasmybę. Dievo dvasia suteikia gyvenimui pilnatvę, žmogų pripildo ir padeda jam pakilti naujam gyvenimui. Tikrai yra verta tokią šventę švęsti, ja džiaugtis ir džiugia žinia dalytis su pasaulio žmonėmis.
Artūras Rulinskas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą